TARPTAUTINĖS EMOCIJAS SUKELIANČIŲ VAIZDŲ SISTEMOS UNIVERSALUMAS: LIETUVOS STUDENTŲ POPULIACIJOS

International Affective Picture System (IAPS) is a database of photographs, which is used for studying human emotions, cognition, behavior and other areas. Although IAPS is considered suitable for using in different countries, there are some cross-cultural differences.Purpose. The aim of the present study was to determine the valence, arousal and dominance ratings of IAPS pictures in the sample of Lithuanian students and compare them with original United States (US) norms.Methods and Results. 103 Lithuania’s psychology students rated valence, arousal and dominance of 59 images from IAPS system. The results showed a high correlation between ratings of Lithuanian and US samples of all three dimensions. However, there were significant differences in the mean ratings of emotional valence and arousal – Lithuanian participants’ ratings were closer to neutral value. Moreover, some gender differences were found. Our study showed that men are more aroused by pleasant pictures compared to women, whereas an opposite tendency was observed with unpleasant pictures – women are more aroused by such images compared to men.Conclusions. The study findings suggested that IAPS can be reliably used as stimuli for studies of emotion in Lithuania. Emocijoms tirti taikomi labai įvairūs metodai. Vienas iš populiariausių yra Tarptautinė emocijas sukeliančių vaizdų sistema (IAPS, angl. International Affective Pictures System), kuri taikoma tiriant emocijas, kognityvines funkcijas, elgseną ir kitas sritis. Nors ši metodika naudojama skirtingose šalyse, kultūriniai skirtumai gali daryti įtaką rezultatams. Tyrimo tikslas – nustatyti IAPS vaizdų valentingumo, sužadinimo ir kontroliavimo vertinimus, tiriant lietuvių studentų imtį, ir palyginti su normatyviniais vertinimais, surinktais tiriant Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) studentus. Metodika ir rezultatai. Tyrime dalyvavo 103 psichologijos specialybės studentai, kurie įvertino vieną iš IAPS rinkinių, sudarytą iš 59 skirtingų (malonių, neutralių ir nemalonių) nuotraukų. Gauti rezultatai parodė, kad vaizdų vertinimas pagal visus aspektus (valentingumo, sužadinimo, kontroliavimo) stipriai koreliuoja su normatyvinės grupės vertinimais. Tačiau lietuvių studentai vaizdų sukeliamų emocijų valentingumą ir sužadinimą buvo linkę vertinti neutraliau, lyginant su JAV studentais. Lietuvių imtyje gauti skirtumai tarp lyčių parodė, kad vyrus stipriau sužadino malonūs vaizdai, o moteris – priešingai. Išvados. IAPS vaizdai emocijoms tirti gali būti taikomi Lietuvoje.