Striving to find sustainable solutions for discrimination: strategies employed by language teachers to ensure cultural and linguistic relevance

Šis tyrimas grindžiamas didesnės apimties fenomenologiniu tyrimu, kurio tikslas buvo geriau suprasti, kaip mokytojų tarpkultūrinės žinios ir įsitikinimai formuojasi per mokytojų asmeninę ir profesinę tarpkultūrinę patirtį. Šio tyrimo specifinis tikslas – kultūrinę įvairovę atliepiančios pedagogikos taikymas, kuris leidžia rasti darnius sprendimus kovai su diskriminacija mikro ir makro lygmenyse ir pasiūlyti, kaip galima pagerinti šiuolaikinio mokymo/si praktiką. Kokybiniai duomenys buvo renkami panaudojant Seidmano fenomenologinio interviu protokolą ir atliekant interpretacinę duomenų analizę. Tyrimo dalyviai – aštuonios kinų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbos mokytojos, dirbančios JAV vidurio vakarų regiono mokyklose. Mokytojų dėmesys studentų kultūrinei įvairovei iš esmės priklauso nuo to, kiek mokytojai sieja kultūrinius skirtumus su savo suvokiama pagrindine tapatybe ir gyvenimo misija. Studentų kultūrinių ir asmeninių problemų atskyrimas ir atitinkamas jų elgesio interpretavimas bei kultūrinės įvairovės keliamų probleminių situacijų sprendimas klasėje iš įvairių perspektyvų yra tik keli išeities taškai. Nuoširdus studentų išklausymas, dėmesio skyrimas, jų individualių bruožų pastebėjimas ir atsiminimas yra tik kelios paprastos, bet efektyvios srategijos. Kitos specifinės strategijos – mokymo individualizavimas remiantis studentų kultūriniu fondu, nuolat vartojama įtraukianti kalba, nuoširdumas bendraujant su studentais, paskatinimų taikymas klasėje, autentiškos medžiagos ir muzikos naudojimas. Kalbos mokymui būdingose strategijose dažniausiai pasitelkiama kalba, kurios mokomės, kaip pradinis taškas klasės diskusijoms apie daugiakultūrines problemas, atkreipiant dėmesį į įvairius kultūrinių problemų sprendimo būdus net tos pačios studijuojamos kalbos kultūroje. Atribotos nuo dalyvių mokymo patirties, pagrįstos specifinėmis besimokančiojo tarpkultūrinių poreikių interpretacijomis, čia pasiūlytos strategijos, tikėtina, bus naudingos ne tik kalbų mokytojams, bet taip pat ir mokymo programų kūrėjams.This study is based on a larger phenomenological research designed to better understand the phenomenon of teachers’ intercultural knowledge and belief formation through their personal/professional cross-cultural experiences. This article specifically focuses on the integration of interculturally appropriate pedagogy, creating sustainable solutions for discrimination at micro-macro scale, and suggesting ways to improve the current instructional practices. The qualitative data were collected by using Seidman’s phenomenological interview protocol and interpretatively analyzed. Participants include eight female teachers of Chinese, French, German, and Spanish teaching in the Midwest USA. The degree to which they try to embrace student cultural diversity depends essentially on how they relate it to their perceived core identity and life mission. Differentiating between students’ cultural or personal problems and appropriately interpreting their behaviors, and addressing diversity in class from its various perspectives are some starting points. Some simple yet effective strategies are genuinely listening to students, paying attention, noticing and remembering their individual traits. Other more specific strategies involve individualizing instruction, drawing on students’ cultural funds, constantly using inclusive language, being sincere with students, using classroom cheers, using authentic materials, and using music. Strategies peculiar to language teaching mostly use the target language as a springboard to bring up multicultural issues, drawing attention to the diverse cultural practices within the target language culture. Distilled from participants’ teaching experiences based on specific interpretations of learner intercultural needs, the strategies proposed here are expected to be helpful not only to language teachers but also to language curriculum designers