Self-identification of three bilingual language teachers: a multi-case study

Tapatybę, kaip sudėtingą ir sąlyginę sąvoką, labai sunku apibrėžti, ypač kalbant apie dvikalbius žmones, kuriems tenka prisiimti dvi ar daugiau tapatybių. Jau pats ryšys tarp kalbos ir tapatybės yra painus, o gimusieji dvikalbėse šeimose turi susidoroti ne tik su įvairiais sudėtingais lingvistinio pobūdžio sunkumais, bet ir su socialiniu skirtingumu. Remiantis šia mintimi, straipsnyje pristatomas kokybinis daugybinių atvejų tyrimas, kuriame pateikiama giluminė trijų dvikalbių antrosios kalbos dėstytojų, dirbančių privačiame universitete, tapatybės problemos analizė. Duomenys buvo renkami akivaizdžiai, taikant pusiau struktūruotą pokalbį; atskleistos panašios ir skirtingos temos to paties atvejo ir skirtingų atvejų lyginimo analizėje. Tyrimo dalyviai reflektavo apie tai, kokiai tapatybei būdami dvikalbiais jie save priskiria. Gauti duomenys taip pat atskleidė, kad tarpusavio ryšiai šeimoje, emocijos ir socialinės normos bei kalba vaidina svarbų vaidmenį dvikalbiams identifikuojant savo tapatybes. Kiti svarbūs tyrimo rezultatai yra tai, kad dalyviai pasižymėjo skirtingu akultūracijos lygmeniu ir įvairiomis integracijos strategijomis, ir tai, kad savęs identifikavimo procesas yra nepaprastai subjektyvus ir lankstus.Identity, as a complex and relative notion, is extremely hard to define, especially when it comes to bilingual people who are to cope with two or more identities. The relationship between language and identity is already intricate, and those who are born into bilingual families not only deal with these lingual complexities, but also social diversities. Starting from this point, this qualitative multi-case study addresses the issue of identity through the in-depth analysis of three bilinguals who are also second language teachers at a private foundation university. The data were collected mainly through face-to-face semi-structured interviews, and similar and different themes were revealed by within-case and cross case analysis. The participants reflected on how they labeled themselves in terms of their identities as bilinguals. Finally, the research revealed that family bonds and emotions, as well as social norms and language, played various roles in the self-identification of bilinguals. The fact that the acculturation and integration strategies of the participants were different and that self-identification was remarkably subjective and flexible were the other underlying outcomes of the research