FOSTERING A CARIBBEAN TRILINGUAL IDENTITY FOR ENHANCED PARTICIPATION IN THE GLOBALISED ECONOMIC MARKET: LEGITIMISING COLONIAL LANGUAGE TEACHING IN THE POST-COLONIAL CARIBBEAN STATES

Pastaraisiais dešimtmečiais kalbų mokymosi tikslai yra iš esmės pasikeitę. Kalbų kaip laisvųjų menų mokymosi edukacinę perspektyvą pakeitė trijų pagrindinių utilitarių tikslų siekis: (i) prekybos globalizacijos bendraujant anglų kalba, (ii) už nacionalinių kalbų lygybę pasisakančių supranacionalinių organizacijų išaugimo ir (iii) kultūrinio identiteto patvirtinimo, pasireiškiančio per vietinės kalbos pripažinimą ir vartojimą. Šios trys sociopolitinės intencijos susijungia, siekiant peržiūrėti kalbų mokytojų misiją ir įpareigoti mokytojus vykdyti socialinę pareigą, integruojant bei aiškiai išreiškiant visus tris tikslus mokymo praktikoje. Toks kompleksinis vaidmuo tenka kultūriškai įvairialypėse, daugiaetniškose, pokolonijinėse Karibų regiono šalyse dirbantiems kalbų mokytojams, kuriems privalu stiprinti socialinę darną savo šalies ribose, iš naujo (į)vertinti vietinius kreolus, taip pat prieštaringai remti jų regioninę integraciją mokantis Karibų regiono šalių tarptautinių kalbų (prancūzų, anglų, ispanų) ir susitelkti globalios ekonomikos integracijai įsisavinant pasaulio lingua franca (anglų kalbą). Tikimasi, kad kalbų mokytojai vykdys kompleksinę ir potencialiai prieštaringą edukacinę trijų dimensijų – socialinę, politinę ir ekonominę – misiją. Ši misija tampa: (a) ‘socialine’, teigiant, kad vietinė kreolų kalba yra pripažįstama esanti sociolingvistinio identiteto skiriamasis bruožu, (b) ‘politine’, teigiant, jog tarptautinė kolonijinė kalba yra neatskiriamai susijusi su ankstesne privilegijuota kolonijine galia ir (c) ‘ekonomine’, formuojant tarptautiniu mastu pripažįstamą trikalbę Karibų regiono šalių tapatybę, užtikrinančią sėkmingesnį šalies dalyvavimą globalioje pasaulio rinkoje.Les objectifs de l’apprentissage linguistique ont radicalement changé pendant les dernières décennies, se démarquant de leur perspective éducative libérale. La mondialisation commerciale soutenue par l’anglais, la construction d’organisations supranationales prônant l’équité des langues nationales et l’affirmation de l’identité nationale véhiculée par les langues vernaculaires conceptualisent la mission des professeurs de langue dans les sociétés multi-ethniques post-coloniales caribéennes. Cette communication fournit un éclairage sur les programmes linguistiques universitaires et montre comment les politiques linguistiques soutiennent la construction d’une identité caribéenne créolophone trilingue.Language learning objectives have drastically changed in recent decades, shifting from a liberal arts educational perspective to the achievement of essentially three utilitarian purposes: (i) trade globalisation through English, (ii) the rise of supranational organisations advocating equity of national languages and (iii) cultural identity affirmation expressed through vernacular language recognition and use. These three socio-political intentions all combine to reconceptualise the language teachers’ mission and impose a societal responsibility to integrate and articulate all three in classroom teaching practices. Such is the complexity of the role assigned to language teachers by culturally diverse Caribbean multi-ethnic postcolonial nations upon whom it is incumbent to strengthen social cohesion within their borders through (re)valuing local creoles, while contradictorily supporting their regional integration through learning the international languages of the Caribbean (French, English and Spanish) and potentiating global economic integration through proficiency in the world lingua franca (English). In other words, language teachers are expected to fulfil a complex and potentially contradictory educational tri-dimensional social, political and economic mission. This is namely (a) ‘social’ by affirming the local Creole as an approved socio-linguistic identity marker, (b) ‘political’ by authenticating the international colonial language as the inalienable tie to the former privileged colonial power and (c) ‘economic’ by shaping a trilingual regional identity as an internationally recognised Caribbean poised for enhanced participation in the global world market