THEORETICAL FRAMEWORKS FOR A PERSON-ORIENTED APPROACH TO MULTILINGUALISM: THE CASE OF SOUTH TYROLEAN SCHÜTZEN

Straipsnyje pateikiami keli pasiūlymai kaip suformuoti pagarbesnį požiūrį į kultūrines ir kalbines žmonių ir bendruomenių teises, atsižvelgiant į kultūrinės standartizacijos bei likvidaus modernumo susikūrimo procesus globalizacijos kontekste. Į asmenį orientuotas požiūris yra geriausias sprendimas užtikrinant lingvistinę ir kultūrinę įvairovę. Straipsnyje pateikiamas Pietų Tirolio Schützen atvejis, kurį galima traktuoti kaip konkretų į asmenį orientuotos filosofijos pavyzdį – šimtmečius trunkantį vietinio identiteto gynimo procesą. Moderniajame amžiuje susiformavę teritorinės sukarintos grupės priešinosi Šviečiamojo amžiaus bei Prancūzijos revoliucijos ideologijai, atmesdami esminius tautos-valstybės principus. Šiais laikais jie prieštarauja globalizacijai ir kultūrinei lygiavai. Straipsnyje nagrinėjami teoriniai metmenys, susiję su (1) sociologija, t.y. R. Putnamo socialinio kapitalo koncepcija, nukreipta į pilietines pasitikėjimo ir solidarumo vertybes, (2) lingvistika, t. y. etno-lingvistiniu požiūriu į kultūrinius kalbos aspektus ir (3) filosofija, t. y. tautos-valstybės modelio kritika ir idiofobija („įvairių identitetų baimė“). Šie klausimai iškyla analizuojant Schützen veiklą, tuo būdu siūlant juos kaip šiuolaikinės visuomenės modelį. Pagal šią teoriją kultūrinės įvairovės išsaugojimas neapsiriboja kultūriniais aspektais, o apima plačią problemą – asmens ir bendruomenės suvokimą kaip du atskirus subjektus ir tuo pačiu kaip būtinus elementus, kuriant daugiakultūrinę, daugiakalbę ir į žmogaus teisių apsaugą orientuotą visuomenę.Starting with the cultural standardisation due to the phenomenon of globalisation, which has led to the liquid modernity, the article suggests some proposals for an approach more respectful of the cultural and linguistic rights of both people and communities. A person-oriented approach appears to be the best solution to guarantee linguistic and cultural diversity. The article presents a case study of the South Tyrolean Schützen that can be considered as a concrete example of a person-oriented philosophy as demonstrated by their engagement in the defence of local identity through the centuries. Born as a territorial militia in the Modern Age, they reacted to the ideology of the Enlightenment and to the French Revolution because they rejected the principles at the basis of the nation-state. Nowadays they oppose to globalisation and cultural levelling. The article resorts to theoretical frameworks pertaining to (1) sociology, i.e., Putnam’s social capital that centres on the civic values of trust and solidarity, (2) linguistics, i.e., the ethno-linguistic approach that focuses on cultural aspects of language and (3) philosophy, i.e., the critique of the nation-state model and the idiofobia (i.e., the ‘fear of different identities’). These topics emerge from the analysis of the activities of the Schützen, thus proposing them as a model suitable for contemporary society. According to their philosophy, preservation of cultural diversity is not limited to cultural aspects, but involves a broad topic, namely the person and the community conceived as two distinct subjects, and at the same time necessary for a rights-oriented, multicultural, and multilingual society