LANGUAGES AS INTANGIBLE CULTURAL HERITAGE: ABOUT AN ‘ECOLINGUISTIC CAPITAL’

The spreading of few ‘powerful’ languages to the detriment of numerous ‘weak’ languages has led to the endangerment of many idioms, a process caused by three main factors: linguistic imperialism and globalization, the language policies traditionally adopted by nation-states, and language shift. Some theoretical frameworks justify the impoverishment of linguistic diversity according to an instrumentalist viewpoint, while others support linguistic diversity. Two documents by UNESCO, for instance, underline the importance held by languages in relation to the I(ntangible) C(ultural) H(eritage), not only as vehicles of culture, but also as part of the ICH themselves. Other theoretical frameworks stress the importance of linguistic diversity according to both an ecolinguistic perspective and a rights-oriented approach. From these starting points, the expression ‘ecolinguistic capital’ is proposed to designate that particular intangible capital by implying an anthropocentric view, and composed of three interrelated elements: languages, individuals and places.Kelių „įtakingųjų“ kalbų plėtra, daranti žalą daugybei „silpnųjų“ kalbų, sąlygojo kalbos pavojuje statuso suteikimą nemažam kalbų skaičiui. Pagrindiniai šį procesą lemiantys faktoriai yra šie: lingvistinis imperializmas ir globalizacija, tautinių valstybių tradiciškai vykdoma kalbų politika bei kalbos kaita. Kai kurios teorijos netgi pateisina tokį kalbinės įvairovės skurdinimą tam tikru instrumentiniu požiūriu, kai tuo tarpu kitos teorijos daugiakalbystę skatiną ir puoselėja. Pavyzdžiui, du UNESCO dokumentai pabrėžia kalbų svarbą Nematerialaus, Kultūros, Paveldo kontekste, kur kalbos matomos ne tik kaip kultūros perteikimo instrumentai, bet kaip reikšminga NKP dalis. Kita teorija akcentuoja kalbinės įvairovės svarbą iš ekolingvistinės ir kalbinių teisių perspektyvų. Šie atskaitos taškai leidžia apibūdinti sąvoką „ekolingvistinis kapitalas“ kaip tam tikrą nematerialų kapitalą, atspindintį antropocentrinį požiūrį bei apimantį tris susijusius elementus: kalbas, individus ir aplinkas