TEXTS AND CORPORA IN THE PROCESS OF SECOND LANGUAGE ACQUISITION

Corpus linguistics can help in the process of second language acquisition, for example, by examining a number of well-established claims or “myths” about second language teaching and learning. One of these claims, which is rarely examined, is the supposed benefit of extensive reading to the successful acquisition of the vocabulary (Krashen et al). This claim states that a language learner can accumulate sufficient lexical knowledge of a second language only by exposing oneself to sufficient input by extensive reading. Corpus analysis can help answer the vital questions which often arise to language teachers and learners, such as the following: is extensive reading really adequate and sufficient to accumulate the most important lexical items of a second language? What impact will reading of various types of texts have? Is it better to read texts written by the same or by various authors (i.e., “broad” or “narrow” reading)? The study of two relatively large corpora (1 100 000 words each) attempted to compare how the reading of texts can help learners master the English language vocabulary and how many gaps would be left in their vocabulary knowledge. The study found that in order to successfully acquire the adequate range of English vocabulary, the learner must receive enormous amounts of input, which is often not very feasible. Thus, neither the “broad” nor “narrow” reading are found to be adequate for the sufficiently frequent encounter with all most important English lexical items necessary for a learner to successfully function in an English language environment (so-called “lexical minimum”). After analysing the study results, further suggestions and research guidelines are discussed.Tekstynų lingvistika gali daug kur padėti mokant ir mokantis kalbų, pvz., patikrinti daugelį nusistovėjusių tiesų ar „mitų” apie sėkmingą svetimos kalbos išmokimą. Vienas tokių dažnai nekvestionuojamų teiginių – plačiojo skaitymo (angl. „extensive reading“) nauda sėkmingam kalbos išmokimui. Dažnai teigiama, kad tik daug skaitantis mokinys gali sukaupti adekvačias kalbos leksikos žinias (vadinamąjį leksinį minimumą), būtinas norint tinkamai funkcionuoti svetimos kalbos aplinkoje. Tekstynų analizė, atlikta remiantis konkrečiais duomenimis, gali padėti patikrinti, kiek šie teiginiai teisingi, ir tiksliau atsakyti į kalbos mokymo(si) procese iškylančius aktualius klausimus: ar tikrai platusis skaitymas adekvatus besimokančiojo poreikiams, kiek ir kokių tekstų mokinys turėtų perskaityti, norėdamas sukaupti būtiniausių leksinių kalbos atsargų, kokią įtaką turės skaitomo teksto pobūdis, pvz., naudingiau skaityti vieno ar įvairių autorių tekstus (t. y. „siaurasis“ ar „platusis“ skaitymas). Šiame tyrime, analizuojant du palyginti didelės apimties 1 mln. 100 000 žodžių tekstynus (atstovaujantį vieno autoriaus kūrybai ir skirtingų autorių kūriniams), buvo bandoma išsiaiškinti, kiek šių tekstų skaitymas galėtų padėti besimokantiesiems įsisavinti adekvatų anglų kalbos leksikos minimumą ir ar daug jų žodyne yra palikta spragų. Tyrimas parodė, kad, norėdamas sėkmingai perimti adekvatų anglų kalbos žodyną, mokinys turi per palyginti ribotą laiką perskaityti daug angliško teksto, o tai ne visada pavyksta. Todėl padaryta išvada, kad nei „siaurasis“, nei „platusis“ skaitymas negali užtikrinti gana dažno susidūrimo su visais anglų kalbos leksiniais vienetais, būtinais norint sėkmingai funkcionuoti anglakalbėje aplinkoje („leksiniu minimumu“). Išanalizavus tyrimo rezultatus straipsnyje aptariamos išvados ir pateikiami tolimesnių tyrimų siūlymai