LIETUVIŠKOSIOS VAIRUOTOJŲ ELGESIO KLAUSIMYNO VERSIJOS PSICHOMETRINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ

Darbo aktualumas. Lietuva yra viena Europos Sąjungos lyderių pagal žmonių mirtingumą keliuose. Šios situacijos priežastimi dažniausiai įvardijamas rizikingas transporto priemonės vairuotojo elgesys, kurį svarbu tinkamai įvertinti. Lietuvoje vis dar stinga patikimų matavimo instrumentų. Tikslas. Siekiant įvertinti Vairuotojų elgesio klausimyno lietuviškosios versijos psichometrinius rodiklius, atliktas empirinis tyrimas, kuriame dalyvavo trys tiriamųjų grupės (jauni vairuotojai, profesionalūs vairuotojai ir amžiaus atžvilgiu mišri grupė). Bendrą imtį sudarė 942 vairuotojai. Metodika. Respondentai vertino savo polinkį rizikingai vairuoti (Parker ir kt., 1995), papildomai atsakinėjo į klausimus apie prisimenamus eismo įvykius, dalis vairavo simuliacinėje aplinkoje, pildė klausimynus, matuojančius jų asmenybės savybes, nuostatas į rizikingą vairavimą, tautinį tapatumą ir pateikė sociodemografinius duomenis. Rezultatai. Tyrimo rezultatai patvirtino aukštą vidinį ir išorinį klausimyno patikimumą. Remiantis tiriančiąja, patvirtinančiąja ir koreliacine analizėmis, pasiūlyta dviejų faktorių klausimyno struktūra. Vairuotojų elgesio klausimyno konstrukto ir kriterinio validumo įrodymais tapo statistiškai reikšmingos sąsajos tarp rizikingo vairavimo skalių ir agresyvumo, nerimastingumo, turimų rizikingų nuostatų, patekimo į eismo įvykius (teigiamos koreliacijos) bei sąmoningumo (neigiamos koreliacijos). Išvados. Remiantis psichometrinių rodiklių analize, lietuviškąją Vairuotojų elgesio klausimyno versiją galima rinktis tolesniems moksliniams rizikingo vairavimo tyrimams bei taikyti praktikoje. Vis dėlto siūloma tęsti psichometrinį jo tyrinėjimą (kaupti duomenis normoms sudaryti).Background, purpose. Lithuania is named as a leader among other countries in European Union for the number of death on road accidents. Risky behavior of a driver is identified as the main reason for such situation. In this context appropriate and reliable evaluation of risky driving is very important. Practitioners and researchers are lacking for broadly applicable complex instruments that would also be reliable and valid to assess risky driving. Therefore, the main aim of the research was to evaluate psychometric properties (reliability and validity) of Driver behavior questionnaire Lithuanian version. Method. The research involved three groups of participants (young, professional drivers and mixed by age group). The whole sample consisted of 942 drivers. Respondents filled up a questionnaire consisting of Driver behavior questionnaire (Parker et al., 1995), exact questions about remembered accidents on road. 40 participants from young drivers’ group tried driving simulator. Some other questionnaires were added in order to evaluate drivers’ personality traits, attitudes towards risky driving. Results. The research results showed that Driver behavior questionnaire was highly reliable. Besides, stability of the test-retest results was an important feature of this instrument. Exploratory, confirmatory factor and correlation analysis suggested two factor solution for this instrument. Content and criterion validity was confirmed by statistically significant relations between risky driving and aggressiveness, neuroticism, risky attitudes, remembered accidents on road (positive correlations), conscientiousness (negative correlations). Conclusions. In summary, Driving behavior questionnaire Lithuanian version can be labeled as an instrument with appropriate psychometric properties for future research in risky driving field and for application in practice. It is recommended to continue investigation of this questionnaire (gather data for norms)