6–89 metų asmenų intelekto gebėjimų raiška

Problema. Nepaisant gausėjančių žinių apie skirtingų amžiaus grupių intelekto raišką, duomenų apie Lietuvos gyventojų (ypač vyresnio amžiaus) intelekto gebėjimus yra mažai. Be to, ankstesni tyrimai buvo skirti vien intelekto gebėjimų augimui vaikystėje arba vien gebėjimų silpnėjimui senatvėje įvertinti. Plačios amžiaus grupės (nuo vaikystės iki senatvės) asmenų intelekto gebėjimų tyrimas leistų pamatyti visą pažintinių gebėjimų raidą – jų augimą ir silpnėjimą. Tikslas. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti, kaip pasireiškia intelekto gebėjimai skirtingose amžiaus grupėse; palyginti skirtingų intelekto gebėjimų vystymosi trajektorijas; įvertinti, kiek senyvo amžiaus žmonių žemesnį intelektinių gebėjimų lygį paaiškina amžius, kiek – vyresnės kartos žemesnis išsilavinimas. Metodika. WASI Lietuvos standartizacinio tyrimo dalyviams (N = 539; 53,6 % moterų ir 46,4 % vyrų; amžius – nuo 6 iki 89 metų) pateikta Wechslerio trumpoji intelekto skalė (Wechsler Abbreviated Scale of Intelligence, Wechsler, 1999; WASI administravimo vadovas, 2008). Rezultatai ir išvados. Amžiaus grupių palyginimas parodė, kad intelekto gebėjimų raiška palaipsniui didėja nuo 6 iki 16 metų, 16–39 metais pasiekia maksimalią raišką, o nuo 40 iki 89 metų gebėjimų raiška mažėja. Anksčiausiai maksimalią raišką pasiekia nežodinio samprotavimo gebėjimai, kiek vėliau erdviniai-konstrukciniai, dar vėliau – žodinio samprotavimo, vėliausiai – kalbos išraiškos gebėjimai. Visi gebėjimai maksimalią raišką pasiekia 16–39 gyvenimo metais, o nuo 40–49 metų prasideda gebėjimų raiškos mažėjimas ta pačia seka. Kelių faktorių vienmatė analizė atskleidė, kad 30–89 metų amžiaus grupėje tiek amžius, tiek išsilavinimas svarbūs prognozuojant gebėjimų lygį, tačiau amžius paaiškina daugiau duomenų sklaidos nei išsilavinimas.Background. Despite the growing knowledge about intellectual abilities in different age groups, only sparse data exists on performance of different age groups in Lithuania. Moreover, as existing research has focused either on the maturation of intellectual abilities or decline, it is not possible to describe intellectual development sequentially. Purpose. This research sought to identify intellectual abilities in different age groups, to understand the developmental trajectories of various intellectual abilities across the life span, and to determine the importance of age and education for intellectual performance decline in older adults. Method. Subjects were examined using Wechsler Abbreviated Scale of Intelligence (WASI; Wechsler, 1999). The data for this study was collected from the Lithuanian WASI standardization sample (N = 539; 53,6 % female and 46,4% male; ages 6–89). Results and conclusions. The present study found that performance on all WASI subtests gradually increases in 6–16 year olds; in 16–39 year old group it reaches the peak, and then steadily starts to decline from 40 to 89 years old. Nonverbal reasoning reaches the peak performance first, followed by spatial-constructional ability, verbal reasoning, and expressive vocabulary. All intellectual abilities reach the peak around 16–39 years and from 40–49 years performance starts to decline in the same sequence as it developed. It indicates that nonverbal performance start to diminish first, whereas, changes in verbal performance become visible last. This research also found that age, as well as education is related to performance on WASI test, though, the education variable was a less important predictor than the age variable in 30–89 year old age group