Suminė ir labilioji anglis dirvožemyje tręšiant šunažolę mineralinėmis trąšomis ir biodujų gamybos šalutiniu produktu

Tyrimų tikslas – palyginti mineralinių ir organinių (biodujų gamybos atliekos  –  BIODga) trąšų, naudotų skirtingomis normomis, poveikį dirvožemio suminės ir labiliosios anglies kiekio pokyčiams. Tyrimų objektas  –  dirvožemis, giliau glėjiškas karbonatingasis išplautžemis (Endohypogleyi-Calc(ar)ic Luvisols), kuriame auginta ‘Amba’ veislės paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata L.). Laboratoriniai tyrimai atlikti 2013–2015 m. LAMMC Žemdirbystės instituto Cheminių tyrimų laboratorijoje. Eksperimento metu nustatyta, kad tręšiant mineralinėmis trąšomis dirvožemio organinės anglies kiekis buvo mažesnis, palyginti su netręštu. Suminės dirvožemio organinės anglies (Corg.) kaupimasis priklausė nuo BIODga normos, o didžiausias dirvožemio organinės anglies kiekis buvo tręšiant maksimalia azoto (N450) norma. Tyrimai parodė tręšimo įtaką labiliosios vandenyje tirpios anglies (C) kiekiui dirvožemyje (0–30 cm sluoksnis). Tręšimas azoto trąšomis tiek mineralinėmis, tiek biodujų gamybos atliekomis lėmė santykinai didesnį labiliosios C kaupimąsi viršutiniame (0–10 cm) dirvožemio sluoksnyje negu suminės organinės anglies (Corg.). Intensyviausi dirvožemio C transformacijos procesai vyko viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, keičiantis labiliosios C santykinei daliai.