Azoto trąšų poveikis skirtingų žieminių kviečių veislių fotosintetiniams rodikliams

Darbe tirtas azoto trąšų poveikis skirtingų žieminių kviečių veislių fotosintetinių rodiklių dinamikai. Lauko eksperimentas vykdytas 2012–2013  m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol . Tyrimo objektas – gerų kepimo savybių žieminių kviečių veislės ‘Kovas’, ‘Olivin’. Sėjos metu kviečiai buvo tręšti vienanarėmis fosforo, kalio trąšomis (P 60 K 60 ), o pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, – amonio salietra (N 60 ). Papildomai per lapus tręšti karbamido tirpalu (N 30 , N 40 ) bamblėjimo ir (N 15 , N 30 ) pieninės brandos tarpsniais. Tyrimų metu nustatyta, kad papildomas tręšimas N 30 ir N 40 azoto normomis vėlyvaisiais augalo vystymosi tarpsniais skatino fotosintezės pigmentų kaupimąsi ir prailgino aktyvios fotosintezės periodą. Veislės genetiniai ypatumai turėjo įtakos pigmentų kau­pimuisi nepriklausomai nuo tręšimo azoto trąšomis. Gerų kepimo savybių kviečių veislė ‘Kovas’ linkusi kaupti didesnius fotosintezės pigmentų kiekius. Didžiau­sias pig­mentų kiekis nustatytas pieninės brandos pradžioje prieš papildomą tręši­mą N 15 , N 30 trąšų normomis. ‘Olivin’ veislės žieminiai kvie­čiai turi didesnį grynąjį fotosintezės produktyvumo potencialą nei ‘Kovas’ veis­lės kviečiai. Intensyviausiai ‘Olivin’ veislės augalų fotosintezė vyko nuo vamzdelėji­mo iki pieninės brandos tarpsnio (BBCH 43–74), tręšiant N 60  + N 40 , o ‘Kovas’ veislės kviečių – N 60  + N 30 azoto normomis.