Moderniosios Lietuvos urbanizacijos raida: Būsto, teritorinio ir regioninio planavimo politika vėlyvojo sovietmečio ir ankstyvosios Lietuvos nepriklausomybės periodu (1987–1997 m.)

Urbanizacija kaip procesas yra apibendrinamas kaip viena iš esminių modernėjančios visuomenės sąlygų, o Lietuvos urbanizacijos modelis kardinaliai pasikeičia atgavus nepriklausomybę pereinant prie rinkos ekonomikos. Straipsnyje siekiama atskleisti kaip buvo įgyvendinamos būsto, regioninio ir teritorinio planavimo politinės reformos 1987–1997 m. laikotarpiu, keičiant moderniosios Lietuvos urbanizacijos modelį. Sovietinio centralizuoto ir rinkos ekonomikos decentralizuoto teritorinio, regioninio planavimo ir būsto politikos pokyčiams su kintančia modernaus miesto koncepcija atskleisti yra pasitelkiama nacionalinio lygmens dokumentų analizė. Analizė parodė, kad institucinių veikėjų atsakomybių pokyčiai buvo grįsti greita decentralizacija, miesto gyventojų vaidmuo kito iš pasyvaus gerovės gavėjo į aktyvų vartotoją būsto sektoriuje, o privatizacijos ir restitucijos programų derinimas tapo iššūkiu viešojo sektoriaus institucijoms, siekiant sutaikyti skirtingas gyventojų interesų grupes pereinamuoju laikotarpiu.