OSTEOSARKOMOS DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO IŠŠŪKIAI. KLINIKINIS ATVEJIS

Osteosarkoma – dažniausias agresyvus pirminis piktybinis kaulinis navikas, dažniausiai pasireiškiantis tarp paauglių, tačiau nustatytas antras pasireiškimo pikas tarp vyresnio amžiaus žmonių (1). Naviko etiologija nėra tiksliai žinoma, galimi įvairūs predisponuojantys rizikos veiksniai, tačiau dažniausia lokalizacija labiausiai augančiose kaulų dalyse ir pasireiškimo amžiaus skirtumai tarp paauglių berniukų ir mergaičių leidžia įtarti, jog naviko atsiradimas susijęs su greitu augimu ir hormoniniu aktyvumu. Dažniausias naviko simptomas – skausmas, kuris gali pažadinti iš miego naktį, taip pat dažnai susijęs su patirta trauma. Labai svarbi tiksli naviko diagnozė, todėl rekomenduojama atlikti naviko židinio MRT bei krūtinės ląstos, pilvo, dubens ir stuburo KT naviko išplitimui vertinti. Iki 1970 m. pagrindinis osteosarkomos gydymo būdas – naviko pažeistos galūnės amputacija, kurių rezultatas – 5 metų išgyvenamumas – siekė vos 10 proc. Paskutiniu metu plėtojant indukcinės ir adjuvantinės chemoterapijos galimybes ir atliekant plačią naviko rezekciją pasiektas 60-70 proc. 5 metų išgyvenamumo rodiklis.