Neparašyta istorija: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisija (pagrindiniai veiklos aspektai)

1990 m. kovo 20 d. buvo įkurta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (vėliau pervadintos į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą) Užsienio reikalų komisija (toliau – URK), ji veikė iki 1992 m. lapkričio 11 dienos. Šioje komisijoje buvo 18 narių, o pirmas pirmininkas Emanuelis Zingeris. Pagrindinis URK tikslas buvo tarpparlamentiniai ryšiai, o per juos – siekti Lietuvos pripažinimo ir sugrįžimo į tarptautinę bendruomenę. Ypač sudėtingi buvo pirmieji Nepriklausomybės metai (1990–1992), kai trūko tarptautinių ryšių, lėšų, diplomatinės patirties. Komisijos nariai vykdavo susitikti su užsienio šalių parlamentarais ir politikais, patys juos priimdavo Lietuvoje. Megzdami oficialius ir neoficialius ryšius, steigdami biurus (jie vėliau virto ambasadomis), komisijos nariai įrodinėjo Lietuvos teisę į laisvę, į valstybingumą, siekė, kad mūsų šalis grįžtų į tarptautinę politiką. Tai tik keli straipsnyje akcentuojami aspektai, o kiti ir daug išsamesni Užsienio reikalų komisijos istorijos tyrimai galėtų papasakoti apie laiką, kai atgimstančioje Lietuvoje buvo „diplomatijos Laukiniai Vakarai“.