Liudos Vienožinskaitės-Purėnienės politinė ir profesinė veikla

XIX amžiaus pabaiga – XX amžiaus pirmoji pusė buvo reikšminga Lietuvos istorijoje ne tik dėl valstybės atkūrimo, Seimų veiklos, bet ir dėl moterų emancipacijos, jų pilietinių ir politinių teisių įtvirtinimo, visuomenės požiūrio į moters vaidmenį kaitos. Tai aiškiai išreikšta Liudos Purėnienės pilietinėje, politinėje ir visuomeninėje veikloje. Ši moteris dalyvavo svarbiausiuose atkuriamos ir atkurtos Lietuvos įvykiuose: Didžiajame Vilniaus Seime, Petrapilio lietuvių seime, I, II ir III Seimuose. Ji buvo aktyvi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) centro komiteto ir Socialdemokratų frakcijos III Seime narė. Aktyvistė į visuomeninę veiklą įsitraukė Pirmojo pasaulinio karo metais, dirbdama Nukentėjusiems nuo karo šelpti organizacijoje. Jos veiklos pėdsakai ryškūs ir teisės sistemoje: tai pirmoji moteris notarė ir advokatė ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. To meto visuomenėje tai buvo milžiniški pasiekimai ir kartu – didžiulis įvertinimas, žinant, kad teisininko karjera buvo laikoma vyriška profesija. Aktyvi L. Purėnienės veikla visuomenėje atsiskleidė organizuojant Kovo 8-osios šventimą, dirbant LSDP „Moterų sekcijoje“ ir redaguojant „Moterų skiltį“ laikraštyje „Social demokratas“. Autoritarinio režimo laikotarpiu L. Purėnienė buvo persekiojama, kalinama, ištremta dėl tiesios ir drąsios pozicijos, teisinės pagalbos žmonėms, nukentėjusiems nuo režimo, tačiau neturėjusiems pinigų advokatui pasisamdyti. Ši moteris labai anksti subrendo kaip politikė. 1936 metais, uždraudus partijų veiklą Lietuvoje, ji nutraukė politinę veiklą ir toliau dirbo tik advokato darbą. Pabrėžtina, kad nepriklausomoje ir okupuotoje Lietuvoje ji buvo persekiojama už politines pažiūras ir aktyvią profesinę veiklą. Galima teigti, kad du kalinimai ir ištrėmimas iš Kauno nepalaužė jos charakterio.