Parlamentarų informacinės elgsenos ypatumai: Lietuvos Respublikos Seimo narių atvejis

Informacijos vaidmuo ir įtaka politiniams sprendimams teoriniu požiūriu suvokiama ir interpretuojama gana skirtingai, tačiau jos reikalingumas ir svarba išlieka nepaneigiami. Parlamento narius galima vadinti vienais iš svarbiausių informacijos vartotojų, nes nei politiniai sprendimai, nei politinė veikla, nei politika iš esmės negali būti atskirti nuo informacijos, todėl politikų kaip informacijos vartotojų elgsena reikalauja išskirtinio tyrėjų dėmesio ir kruopščios analizės. Tokie tyrimai svarbūs ir aktualūs siekiant atskleisti ir suvokti parlamentarų informacinius poreikius, informacijos ieškos ir informacijos naudojimo priimant sprendimus ypatumus, taip pat tai leidžia numatyti praktines informacijos sklaidos ir aprūpinimo informacija tobulinimo galimybes parlamente, o tai yra ypač svarbu siekiant geresnio ir sklandesnio sprendimų priėmimo įstatymų leidybos institucijoje. Kol kas Lietuvoje galima pastebėti tik užuomazgas mokslinių bandymų tirti Seimo narių informacinę elgseną. Šiame straipsnyje pristatomi rezultatai atlikto kokybinio tyrimo, kuriuo siekiama atskleisti Lietuvos Respublikos Seimo narių informacinės elgsenos ypatumus. Siekta ištirti, kaip parlamentarai suvokia informacijos vaidmenį politiniuose sprendimuose, kokie motyvai skatina parlamento narius ieškoti informacijos, kaip ir kur informacijos ieškoma, kaip Seimo nariai vertina gaunamą informaciją ir kaip ją naudoja (nenaudoja) priimdami sprendimus. Pateikiamas parlamento narių požiūris į informacijos sklaidą parlamente ir sprendimų priėmimo proceso informacinį aprūpinimą, siekiant nurodyti galimas informacinio aprūpinimo tobulinimo galimybes.