VILNIAUS SENAMIESTIS – GYVOSIOS KULTŪRINĖS ATMINTIES ŠERDIS

In the Western world, cities and urban networks are the basic cultural and civilizational force. Urban historical heritage grounds and strengthens identities of urban communities, which are essential for civilizational development. Cities are visual shapes of the processes of local social and international relations and cultural production. The identities of urban communities are formed not only by their urban lifestyles, but also by urban visual surroundings with cultural and religious symbols and meanings. Urban historical heritage is the source of urban uniqueness and identity, thus it plays an important role in cultural memory formation and maintenance. The old town is the core of this kind of heritage where “genetical” programme of urban development is inscribed. In addition, the Old Town of Vilnius embodies the main features of Lithuanian historical statehood. Thus, the criteria of urban developmental works in the Old Town area should rely on the tasks of the reinforcing both urban space structure and the features of urban identity and exceptionality, and also on the sustainment and spread of cultural historical memory ensuring identity of the urban community.SantraukaVakarų pasaulyje miestai ir jų ryšių tinklai yra pagrindinė civilizacinės plėtros ir kultūrinės kūrybos galia. Istorinis urbanistinis paveldas yra ne tik civilizacijos gėrybių sankaupa: jis palaiko ir tvirtina civilizacijos plėtrai būtinus miesto bendruomenių tapatumus. Miestai yra regimas vietinių socialinių santykių, tarptautinių ryšių ir kuriamos kultūros erdvinės raiškos pavidalas. Miesto bendruomenių tapatumus formuoja ne tik miestiškų gyvenimo būdų visuma, bet ir regimi miestiški vaizdai, taip pat su jais siejami istoriniai kultūriniai bei sakraliniai simboliai ir prasmės. Istorinei kultūrinei atminčiai palaikyti bei tvirtinti svarbus yra tas urbanistinis paveldas, kuriame glūdi miesto tapatumo ir išskirtinumo bruožai, įsitvirtinantys kultūrinėje atmintyje. Tokio paveldo branduolys ir šerdis, kurioje tarsi įrašyta „genetinė“ konkretaus miesto raidos programa, – yra Senamiestis. Vilniaus Senamiestis savaip įkūnija ir Lietuvos valstybingumo bruožus. „Genetiniai“ miesto tapatumo ir išskirtinumo bruožai yra ir šiuolaikinės urbanistinės paveldo ekonomikos, taip pat kultūros industrijų „ištekliai“. Todėl urbanistinės veiklos Senamiestyje kriterijai turėtų būti jo urbanistinės erdvinės struktūros, tapatumo ir išskirtinumo bruožų tvirtinimas, kultūrinės atminties gaivinimas ir sklaida, stiprinant miesto bendruomenės istorinių šaknų pajautą – įsigyvenimą į miestą, taip pat paveldo ir kultūros industrijų išteklių gausinimas. Klausimas, kodėl iki šiol Lietuvoje dar nėra deramai suvokta Senamiesčio svarba valstybingumui ir nacionaliniam tapatumui tvirtinti, istorinės kultūrinės atminties gyvybingumui stiprinti, kūrybingai miesto bendruomenei ugdyti?