Open AccessMIESTO ERDVĖS IR KULTŪROS NARATYVAI
Author(s) -
Tomas Kačerauskas
Publication year - 2011
Publication title -
journal of architecture and urbanism
Language(s) - English
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.257
H-Index - 7
eISSN - 2029-7955
pISSN - 2029-7947
DOI - 10.3846/tpa.2011.16
Subject(s) - existentialism , temporality , narrative , public space , sociology , utopia , right to the city , aesthetics , humanities , art , art history , literature , philosophy , epistemology , political science , architectural engineering , politics , law , engineering
The article deals with the urban spaces in the perspective of the cultural narratives. The main thesis is followed: the urban life spaces open after clash between the aspects of cultural visuality and narrativeness. The minor theses are followed: a city is the place of existential education, where we transit to a new life space over and over; a city is the space of both historical signs and utopia without any place; a city is the public place for realization of private aims; every change of urban place influences other urban spaces; spacesness is to be characterized as capability to transit from one existential region to another one; temporality by opening new historical regions is an aspect of spacesness; a city is the autarchic formation as much as it ensures the transition from narrativeness to visuality and from spacesness to temporality; a city is both the environment of communication and communicative actor; the mobile connection of the urban spaces follows from certain cultural narration. The author uses the tools of existential phenomenology and cultural regionalistics.SantraukaStraipsnyje nagrinėjamos miesto erdvės iš kultūros naratyvų perspektyvos. Iškeliama didžioji tezė: miesto gyvenamosios erdvės atsiveria susidūrus kultūros vaizdiškumo ir pasakojamumo aspektams. Mažosios tezės: miestas – egzistencinio ugdymo vieta, kur pereinama į vis naują gyvenamąją erdvę; miestas – ir istorinių žymenų santalkos vieta, ir utopiškai bevietis; miestas – viešoji erdvė, skirta privatiems tikslams įgyvendinti; kiekvienos miesto vietos pokytis veikia visas kitas jo erdves; erdviškumas apibūdintinas kaip geba pereiti nuo vieno egzistencijos regiono prie kito; laikiškumas atverdamas naujus istorinius regionus yra erdviškumo aspektas; miestas – savipakankamas darinys tiek, kiek jis užtikrina perėjimą nuo pasakojamumo prie vaizdumo ir nuo erdviškumo prie laikiškumo; miestas – ir komunikacijos aplinka, ir komunikacinis veikėjas; miesto erdvių judri sankiba susiklosto kaip kultūros naratyvo pasekmė. Straipsnyje egzistencijos fenomenologijos priemonės derinamos su kultūrinės regionalistikos prieigomis.