Kraštotvarkos ir urbanistikos mokslai daug dėmesio skiria viešosioms erdvėms – aikštėms, skverams, parkams, gatvės erdvėms, jų funkcionavimui ir įtakai urbanistinei struktūrai. Visgi sakralinių kompleksų kraštovaizdyje ir miestovaizdyje formuojamos erdvės, jų specifinių paskirčių veikiama evoliucija ir šiandieninės panaudos bei apsaugos klausimai ne visada sulaukia išskirtinio dėmesio. Šiame straipsnyje pristatomos sakralinių kompleksų vystymosi ištakos ir šiandieninės visuomenės santykis su jų medžiaginiu palikimu. Siekiant suprasti sakralinių kompleksų raidos, funkcionavimo, pritaikymo, saugojimo, plėtros, santykio su aplinka aspektus analizuojami priešistoriniai ir senovės pasaulio sakraliniai kompleksai. Analizė apima trijų laikotarpių ir kultūrų sakralinius kompleksus bei jų užuomazgas: pirmykštes sakralias vietas ir jų įprasminimą, Mesopotamijos ir Senovės Egipto monumentaliuosius religinius kompleksus ir klasikinio pasaulio – Senovės Graikijos – visuomeninius sakralinius centrus.
Straipsnis lietuvių kalba