Open AccessUŽDARYTO IR VEIKIANČIO SĄVARTYNŲ LIEKAMOSIOS TARŠOS TYRIMAI IR VERTINIMAS
Author(s) -
Greta Dajoraitė,
Aušra Zigmontienė,
Vaidotas Valskys
Publication year - 2017
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Conference proceedings
DOI - 10.3846/aainz.2017.04
Subject(s) - physics
Didelis kiekis atliekų vis dar keliauja į sąvartynus ir tai daugelyje šalių išlieka vienu iš pagrindinių atliekųšalinimo būdų. Lietuvoje tiek veikiančių, tiek uždarytų sąvartynų stebėjimas apsiriboja tik sąvartynų monitoringo programojenurodytais dujų, filtrato ir požeminio vandens tyrimais, tačiau nėra gamtinės aplinkos tyrimų. Išorinės aplinkosstebėsena svarbi norint ištirti galimą sąvartynų poveikį aplinkai. Tyrimams pasirinkti objektai – veikiantis regioninis Kazokiškiųir uždarytas – Kariotiškių sąvartynai. Mėginiai imti 20 m atstumu už sąvartyno teritorijos visomis pasaulio šaliųkryptimis – Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV. Pasirinkti tiriamieji objektai – kerpės ir samanos. Biomonitoriuose nustatytisunkieji metalai – Sr, Mn, Cr. Mėginių ėmimo taške buvo sudaryti du tinkleliai. Pirmasis – 10×50 cm ant pasirinkto medžiokamieno, paimti kerpių bandiniai. Antrasis – 25×25 cm ant dirvožemio paviršiaus, po pasirinkto medžio laja, paimti samanųbandiniai. Kontroliniai ėminiai imti iš Elektrėnų rajone esančio Veprių botaninio draustinio. Sunkiųjų metalų tyrimas buvoatliekamas remiantis rentgeno fluorescencinės spektrometrijos (XRF) analitiniu metodu. Nustatyta, jog biomonitorius, kuriamevyravo didžiausios sunkiųjų metalų koncentracijos, uždarytame Kariotiškių sąvartyne – samanos, o veikiančiameKazokiškių sąvartyne – kerpės. Atlikus sunkiųjų metalų eksperimentinius tyrimus, matoma tendencija, jog didesnė taršavyrauja uždarytame Kariotiškių sąvartyne. Galima daryti išvadą, kad liekamoji tarša yra didelė ir todėl dėl mažesnės atliekųkontrolės bei pavojingesnių atliekų kiekio uždaryti sąvartynai yra galimai pavojingesni nei eksploatuojami sąvartynai.