z-logo
open-access-imgOpen Access
RELATION BETWEEN CREATIVITY AND PLANNED REGULATION IN THE PROCESS OF SHAPING URBAN SKYLINE / SANTYKIS TARP KŪRYBIŠKUMO IR PLANUOJAMO REGULIATYVUMO MIESTO PANORAMOS APIPAVIDALINIMO PROCESE
Author(s) -
Ivana Lukić
Publication year - 2012
Publication title -
creativity studies
Language(s) - English
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.179
H-Index - 9
eISSN - 2345-0487
pISSN - 2345-0479
DOI - 10.3846/20290187.2011.633245
Subject(s) - creativity , architecture , relation (database) , urbanism , field (mathematics) , process (computing) , plan (archaeology) , sociology , aesthetics , humanities , economy , computer science , political science , art , history , visual arts , law , economics , mathematics , pure mathematics , database , operating system , archaeology
The subject matter of this paper belongs to multidisciplinary field consisted primary of urbanism and a part of it – urban design, as well as architecture and other fields, like aesthetics, psychology and economy, which supplement certain standpoints. Urban skyline of cities or large parts of the cities, as urban macro-images, are considered in relation to the nature of their origin – self-generated or being effect of the plan, through phenomenon of visual experience and application of new technologies on facades. The question is which ratio of creativity and planned regulation is optimal in the process of creating visually concur- rent urban skylines. If planned solution of total macro-image is done well, the answer is: all regulations should be kept and creativity has no limits. In other cases, it is necessary to establish flexible scope of regulations, so that single elements of urban skyline could be realized in balance between limitations and desired result.SantraukaŠio straipsnio tema priklauso daugiadiscipliniam laukui, iš esmės sudarytam iš urbanizmo ir urbanistinio dizaino kaip jo dalies, o taip pat iš architektūros ir kitų sričių, tokių kaip estetika, psichologija ir ekonomika, papildančių pagrindinius šio tyrimo atskaitos taškus. Miestų ar didžiųjų jų dalių panorama kaip makro urbanistiniai vaizdai čia tiriami santykyje su jų kilme ir pobūdžiu – iškilę patys savaime ar kaip planavimo rezultatas, kaip vizualiosios patirties fenomenas ar naujų fasado technologijų taikymas. Keliamas klausimas, koks kūrybiškumo ir planuojamo reguliatyvumo santykis yra optimalus, kuriant vizualiąsias miesto panoramas? Jei visa apimančio makrovaizdo suplanuotas sprendimas yra teisingas, tai atsakymas peršasi būtent toks: gali būti taikomas bet koks reguliatyvumas, o kūrybiškumas yra beribis. Visais kitais atvejais būtina steigti lanksčius reguliatyvumus, kad paskiri miesto panoramos elementai galėtų būti realizuoti apribojimų ir siekiamo rezultato, nepažeidžiant šios pusiausvyros.

The content you want is available to Zendy users.

Already have an account? Click here to sign in.
Having issues? You can contact us here