ON THE QUESTION OF THERMAL EQUILIBRIUM OF WINDOWS AND WALLS/LANGŲ IR SIENŲ ŠILUMINĖS PUSIAUSVYROS KLAUSIMU

Skaičiuojant savituosius šilumos nuostolius laikoma, kad šilumos srautas yra vienamatis į visus atitvaroje esančius elementus (langus, sienas). ŠI prielaida praktiškai teisinga, kol langų ir sienų izoliacinė galia ne itin skiriasi. Didėjant šiam skirtumui šilumos srautas iškrypsta ir pradeda tekėti mažiausio pasipriešinimo keliu.Iš 1 pav. matyti, kad sienos šiluminei varžai didėjant, o lango—nekintant, lango vidaus paviršiaus temperatūrų skirtumas artėja prie pastoviojo dydžio, o šiluminės pusiausvyros kriterijus U s /U l [4] artėja prie nulio. Tai rodo, kad temperatūrinis laukas, mažėjant šiluminės pusiausvyros kriterijui, kreivėja (2 pav.) ir tuomet atitvaros savitieji šilumos nuostoliai H a nuo tam tikro momento negali būti skaičiuojami pagal 1 formulę.Nustatyta [4], kad tuo atveju, kai Nuselto kriterijus Nu =B (Gr·Pr)n=0,5, šilumos perdava vyksta tik šilumos laidumu ir konvekcinė šilumos srauto dedamoji keičia kryptį žemesnio potencialo link (į langą), o sienos paviršių iki taško x l (2 pav.) apteka lygiagrečiai tam paviršiui.Langų ir sienų šilumine pusiausvyra pavadinę atvejį, pagal kurį savitiesiems šlumos nuostoliams skaičiuoti galima taikyti 1 formulę, ją galima apytikriai įvertinti pagai šiluminės pusiausvyros kriterijų U s /U l su sąlyga, kad U s /U l >0,1, antraip savitiesiems šilumos nuostoliams apskaičiuoti šis metodas netinka.