Žiūrimas žiūri žiūrintįjį

Remdamasis Erikos Fischer-Lichte performatyvumo skirstymu į buvimo ir reprezentacijos paradigmas, aptariu joms būdingas žvilgsnio, žiūrėjimo principų ypatybes. Manau, kad performansai, kuriuose meninin- kas susitelkia į buvimo emergencijos kūrimą, atveria kitokius žiūrėjimo principus nei reprezentaciniam, teatriniam vaidinimui įprastas žiūrėjimo supratimas. Kalbėdamas apie savo performanso praktiką, konkrečiais atve- jais iliustruoju tris žiūrėjimo tipus: badaujantį žvilgsnį, uždengtą žvilgsnį ir nematymą. Straipsnyje aptariu Martino Seelo pasirodymo (Appearing) koncepciją ir Davido Morgano švento žvilgsnio (Sacred gaze) kategoriją. Straipsnio tikslas – kritiškai įvertinti žiūrėjimo praktikų galimybes šiuolai- kiniame performanse.