Atvaizdas atspindyje – mimetinis ir laikiškas patyri­ mas šiuolaikiniame mene

Šiame straipsnyje aktualizuojamas žiūrovo kaip vaizdo objekto klausimas ir tikrovės patyrimas per mimetišką ir laikišką savo paties kaip Kito ir aplinkos atspindį. Aptariama prieš atspindintį ir atvaizdo nefiksuo- jantį paviršių besisteigianti introspektyvi būsena. Interpretuojant meno kūrinius, kuriuose pasitelkiami reflektuojantys paviršiai, analizuojama reprezentacinė-mimetinė atspindžio funkcija meno kūriniuose. Išryškinant tikrovės ir iliuzijos parametrus, veidrodinis atspindys apmąstomas psichoanalitiniu ir fenomenologiniu požiūriu. Straipsnyje svarstoma, kokį poveikį regimojo tapatumo kūrimui daro spontaniškas ir efemeriškas atspindžio patyrimas; ar sąveikaujant subjekto sąmonės, atminties ir įsivaizdavimo sandams, atspindžio laikinumas paverčia imago nefiksuojama ir mimetine suvokiančio subjekto kauke. Permąstant antikinio mąstymo gniaužtuose įkalintos mimezės sąvoką, kuri šiandien keičiama kitais terminais, tyrimu tikslinama menotyros diskurse beveik išnykusios, nutylimos mimezės samprata. Taip formuluojama nauja efemeriškos mimezės, kurioje steigiasi spontaniška vaizdo prigimtis ir kuri pavadinta lakia, apibrėžtis, o pati mimezė funkcionuoja kaip laikiška tikrovės redukcija.