Epigenetiniai astmos patogenezės mechanizmai

Astma yra heterogeninė lėtinė plaučių liga, susijusi su padidėjusiu uždegimu ir kvėpavimo takų obstrukcija. Į astmos imunoreguliacijos kelius yra įsitraukę daug skirtingų ląstelių tipų, tačiau eozinofilai yra laikomi pagrindinėmis uždegiminėmis ląstelėmis, dalyvaujančiomis ligos patogenezėje. Jų raida yra reguliuojama ir priklauso nuo epigenetinių veiksnių, kurie vis dar nėra visiškai suprantami. Kadangi epigenetiniai mechanizmai yra susiję su aplinkos poveikiu, pa­vyzdžiui, oro tarša ir tabako dūmais, jų indėlis į astmos vystymąsi yra aktyviai tiriamas. Astma neatitinka Mendelio nustatytų paveldimumo dėsnių, todėl mechanizmai yra sudėtingesni, o genai, atsakingi už ligos paveldėjimą, lieka nenustatyti. Astmos epigenetika apima trumpalaikius ir paveldimus fenotipinius genų raiškos pokyčius, tiesiogiai nepakeičiant DNR sekos. Išskiriami trys epigenetiniai mechanizmai, įskaitant DNR metilinimą, histonų modifikacijas ir nekoduojančiųjų RNR raišką. DNR metilinimo pokyčiai yra ypač dažnai aptinkami kvėpavimo takų epitelyje, todėl yra svarbūs imuniniam atsakui ir eozinofilų aktyvacijai. Histonų modifikacijos atlieka reguliacinį vaidmenį ir gali būti žymuo, prisidedantis prie astmos simptomų palengvinimo. Nekoduojančiomis RNR pagrįsta diagnostika leidžia nustatyti astmos sunkumą, hete­rogeniškumą ir fenotipą. Pakitusio DNR metilinimo nustatymas, reikšmingos histonų modifikacijos ir nekoduojančiųjų RNR genų raiškos pokyčiai astma sergančiuose pacientuose gali suteikti naujų terapinių žymenų. Dėl šios priežasties astmos epigenetika pastaruoju metu sulaukia didelio susidomėjimo. Pagrindinis šios mokslinės apžvalgos dėmesys bus skiriamas supratimui apie epigenetinių mechanizmų sąsajas su astmos patogeneze.