Kūno pletizmografijos rodiklių pokyčiai po bronchų dilatacinio mėginio

Įvadas. Smulkieji kvėpavimo takai dėl specifinių anatominių ir fiziologinių savitumų paprastai nesukelia akivaizdžių spirometrinių rodiklių pokyčių. Todėl, norint vertinti ir smulkiųjų kvėpavimo takų būklę bei jų atsaką į skiriamą gydymą, tikslinga atlikti išsamesnį plaučių funkcijos įvertinimą. Tyrimo tikslas. Įvertinti kūno pletizmografijos rodiklių pokyčius pobronchų dilatacinio mėginio pacientams, sergantiems lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis, ir palyginti su spirometriniais  rodikliais. Tyrimo metodika. Atliktas prospektyvinis tyrimas, kuriame dalyvavo lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) (n=21) ir astma (n=21) sergantys asmenys. Kiekvienam tiriamajam buvo atlikta spirometrija ir kūno pletizmografija prieš ir praėjus 20 min. po 400 µg salbutamolio įkvėpimo. Pagal bronchų dilatacinio mėginio rezultatus (ΔFEV1≥12 proc. ir ≥200 ml, palyginus su pradine verte) tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: teigiamo ir neigiamo dilatacinio mėginio. Rezultatai. Iš viso ištirti 42 vidutinio amžiaus (59,8±2,1 m.) asmenys. Teigiamas dilatacinis mėginys nustatytas 12 tiriamųjų (28,6 proc.), neigiamas – 30 (71,4 proc.). Abiejose tyrimo grupėse po salbutamolio įkvėpimo reikšmingai sumažėjo sRaw, padidėjo sGaw, tačiau FRC, RV, RV/TLC kito tik teigiamo dilatacinio mėginio grupėje. Nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos abiejose grupėse tarp FEV1 ir sRaw, RV/TLC prieš ir po dilatacinio mėginio. Abiejose grupėse nustatyta reikšminga sąsaja tarp FEV1 ir RV verčių prieš dilatacinį mėginį. Išvados. Kūno pletizmografija suteikia išsamesnės informacijos, palyginus su spirometrija, apie kvėpavimo takų, ypač smulkiųjų, funkcinius sutrikimus sergantiesiems obstrukcinėmis plaučių ligomis.