Eozinofilinis ezofagitas

Eozinofilinis ezofagitas (EE) vis dažniau diagnozuojamas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Šiame apžvalginiame straipsnyje apibendrinama išplėstinės PubMed/Medline paieškos (1977–2009) metu rasta informacija apie EE – epidemiologija, patofiziologija, klinikinė išraiška, diagnostiniai kriterijai, gydymas ir prognozė. Tikslus EE paplitimas pa-saulyje nežinomas, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad EE paplitimas yra apie 2,5 atv. 10 tūkst. suaugusiųjų ir apie 4,3 atv. 10 tūkst. vaikų. EE diagnozė paremta tiek klinikiniais simptomais, tiek patologiniais radiniais stemplės biopsinėje medžiagoje. EE dažniausiai pasireiškia gastroezofaginio refliukso ligos ir/arba stemplės disfunkcijos simptomais; būdinga tai, kad stemplės gleivinės bioptate randama ≥ 15 eozinofilų smarkiai padidintame lauke. Kol kas standartizuotų EE gydymo protokolų nėra. Gali būti taikomi įvairūs EE gydymo būdai, įskaitant dietą, sisteminio ar vietinio poveikio gliukokortikoidus, imunomoduliuojamąjį gydymą ir endoskopinę stemplės dilataciją. Gydymo būdo pasirinkimas labai priklauso nuo paciento amžiaus bei ligos stadijos, dažnai derinami keli EE gydymo būdai. Daliai kūdikių ir mažų vaikų, kuriems EE sukėlė maisto alergenai, daugiausia pieno baltymas, galima visiška remisija, išsivysčius pripratimui prie priežastinio maisto alergeno. Deja, dažniausiai EE eiga lėtinė, pasikartojanti.