RANKOS TRAUMĄ PATYRUSIŲ ASMENŲ VEIKLOS PROBLEMŲ IR EMOCINĖS BŪKLĖS STEBĖJIMAS NAMUOSE PO REABILITACIJOS

Rankų traumos visais laikais buvo ir yra labai aktualios. Rankomis atliekami kasdieniai veiksmai, o traumų metu gali būti sužalojamos funkcijai svarbios struktūros, apribojami rankos judesiai, neigiamai veikiantys kasdienę veiklą, sutrikdomi įvairūs žmogaus gyvenimo aspektai [4]. Dažnai patyrę traumą asmenys užsidaro namuose, o toks socialinis pasyvumas labai paveikia asmens gyvenimą, jo galimybes ir padėtį visuomenėje bei socialinius santykius [3]. Tyrimo metu buvo siekiama atskleisti rankos traumą patyrusių asmenų veiklos problemas bei emocinę būklę namuose po reabilitacijos. Buvo aiškinamasi, kokių problemų kyla rankos traumą patyrusiam asmeniui kasdienėje veikloje, kaip pasikeitė jo darbinė veikla, koks traumos poveikis laisvalaikio veiklai ir kokie emocinės būklės pokyčiai, patyrus traumą. Duomenų rinkimui buvo taikytas stebėjimas pagal darbo autorių sudarytą stebėjimo protokolą ir pusiau struktūruotas interviu su iš anksto parengtais pagrindiniais atviro tipo klausimais. Tyrime dalyvavo informantė, automobilių eismo įvykio metu patyrusi abiejų rankų kaulų dauginius lūžius. Atlikta gautų duomenų turinio analizė, parodžiusi, kad rankos traumą patyrusiems asmenims sunku prisitaikyti prie veiklos problemų, nes jos kelia diskomfortą, trikdo kasdienę veiklą. Daugiausiai problemų kelia apsirengimo, valgymo, savipriežiūros veikla. Rankos trauma sutrikdė informantės darbinę veiklą, nes dėl patirtų sužalojimų ji negalėjo tęsti mokslų ir įgyti norimos profesijos ar užsiimti mėgstama laisvalaikio veikla. Emocinė būklė keitėsi nuolat, bet tyrimo metu informantė buvo susitaikiusi su situacija ir stengėsi būti kuo labiau nepriklausoma nuo kitų.