DIRGLIOSIOS ŽARNOS SINDROMAS: RIZIKOS VEIKSNIAI

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra funkcinis žar­nyno motorikos sutrikimas, kuriam būdingas lėtinis pasi­kartojantis pilvo skausmas, diskomfortas ir pakitęs tušti­nimasis, nesant kitų organinių virškinimo sistemos ligų. Prieš pradedant DŽS gydymą, reikia įvertinti, kokie yra pagrindiniai simptomai, koks jų sunkumas ir dažnumas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir apibendrinti mokslinės literatūros duomenis apie dirgliosios žarnos sindromo rizikos veiksnius, kurie turi įtakos simptomų atsiradi­mui. Atlikta mokslinių publikacijų apžvalga, atranka ir analizė. Literatūros šaltinių paieška atlikta Medline (Pu­bMed), Google Scholar ir Medscape duomenų bazėse. Į apžvalgą įtrauktos 2016-2021 metų mokslinės publika­cijos anglų kalba. Atrinkti, išanalizuoti ir apibendrinti 7 viso teksto straipsniai.Tyrimo rezultatai atskleidė, kad DŽS formavimuisi įta­kos turi vidinių ir išorinių veiksnių sąveika. Klinikinėje praktikoje šio sindromo diagnozė nustatoma remiantis paciento anamneze ir būdingų simptomų pasireiškimu. Nustatyta genetinių veiksnių, ūminių enterinių infekcijų, kai kurių mitybos įpročių, pakitusios žarnyno mikrobio­tos įtaka. Ypač didelis DŽS paplitimas, siekiantis net 46 proc., nustatytas pacientams, turėjusiems Giardia lam­blia infekciją. Pastebėtas ryšys ir su kitomis virškinamojo trakto infekcijomis, sukeltomis Campylobacter jejuni, Escherichia coli, Salmonella enterica, Clostridioides difficile ir Vibrio cholerae bakterijų.Išvados. Pagrindiniai DŽS rizikos veiksniai yra moteriš­koji lytis, jaunas amžius, genetinė predispozicija, mitybos įpročiai, persirgti gastroenteritai ir pakitusi mikrobiota. Stresas, nerimas ir depresija taip pat yra DŽS rizikos veiksniai, bet jie gali būti ir šio sindromo pasekmė.