VAIKŲ IR PAAUGLIŲ NERIMO SUTRIKIMAI ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKOJE

Vaikų ir paauglių nerimo sutrikimai yra dažni ir linkę kartotis. Negydomi jie lėtina socioemocinę ir pažintinę raidą. Šeimos gydytojo praktikoje itin svarbu juos anksti atpažinti ir imtis tinkamų veiksmų. Tyrimo tikslas − pa­teikti šeimos gydytojui dažniausių pediatrinių pacientų nerimo sutrikimų atpažinimo ir gydymo gaires, reikalin­gas norint ankstyvos intervencijos pagalba išvengti be­sivystančių pasekmių. Literatūros ieškota elektroninėse duomenų bazėse Medline (Pubmed), Cohrane Library, specializuotoje paieškos sistemoje Google Scholar. Ty­rimo rezultatai ir išvados. Norint diagnozuoti nerimo sutrikimą, būtina įvertinti rizikos veiksnius, aplinkybes, situacijas bei šeimos kontekstą, kuriame jis pasireiškia. Svarbu atskirti normalų vaikų baimių vystymąsi ir atpa­žinti patologinį nerimą, kuris trikdo kasdienę veiklą ir stabdo normalią raidą. Šeimos gydytojas, įtaręs ar nu­statęs nerimo sutrikimą, gali kreiptis į kitus sveikatos priežiūros specialistus arba, vadovaudamasis šeimos gy­dytojo norma, skirti gydymą. Tiriamos veiksmingos šių patologijų intervencijos, tokios kaip psichoterapija, psi­chofarmakoterapija. Kognityvinė elgesio terapija įrodyta kaip veiksminga patologinio nerimo pasireiškimo ko­rekcijai ir neturinti nepageidaujamo poveikio. Vis dėlto, kartais reikia skirti medikamentinį gydymą. Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) priskiriami prie pirmos eilės medikamentų dėl teigiamo naudos ir žalos santykio. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos yra įspėjusi dėl galimos SSRI gydymo sukeltos suicido rizikos, elgesio pakitimų bei somatinių nusiskundimų. Renkantis medikamentinę gydymo formą, reikėtų įspėti paciento tėvus apie galimą šalutinį poveikį ir gauti su­tikimą gydymui.