ŪMINIO SKAUSMO RIZIKOS VEIKSNIAI PUNKCIJOS VIETOJE PO PERKUTANINĖS KORONARINĖS INTERVENCIJOS

Tikslas. Nustatyti ūminio rankos skausmo po perkutaninės koronarinės intervencijos rizikos veiksnius.Metodika. Atliktas perspektyvusis stebėjimo tyrimas. Ištirti 136 pacientai, stacionarizuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Kardiologijos kliniką atlikti perkutaninę koronarinę intervenciją 2018-2020 metais. Surinkti tiriamųjų demografiniai duomenys, procedūros metu stebėtas arterinis kraujospūdis (AKS) ir širdies susitraukimų dažnis (ŠSD). Pacientų paprašyta skausmą įvertinti nuo 0 iki 10 skaitinėje skausmo skalėje procedūros metu, 2 val., 12 val., 24 val. ir 48 val. po procedūros. Gauti duomenys išanalizuoti statistiniais metodais.Rezultatai. Moterys nurodė didesnius skausmo balus visuose vertintuose laiko taškuose: intervencijos metu, po 2 val., po 12 val., po 24 val. ir po 48 val. (p=0,003, p<0,001, p=0,010, p=0,022 ir p=0,048 atitinkamai). Moteriškoji lytis buvo skausmo rizikos veiksnys procedūros metu (p=0,018), 2 val. (p=0,008), 12 val., (p=0,023), 24 val. (p=0,045) ir 48 val. po procedūros (p=0,046). Ūminiam skausmui po 24 val. įtakos turėjo cukrinis diabetes (SD), (p=0,041). Dislipidemija turėjo įtakos skausmui procedūros metu (p=0,024), po 12 val. (p=0,018), po 24 val. (p=0,028). Didesnis sistolinis AKS buvo susijęs su skausmu procedūros metu (p=0,022).Išvados. Moterys procedūros metu ir po jos skausmą įvertino didesniais balais. Ūminio skausmo rizikos veiksniai transradialinės PKI metu ir po jos buvo moteriškoji lytis, dislipidemija ir cukrinis diabetas.