FUNKCINIŲ TRENIRUOČIŲ IR NEURORAUMENINĖS ELEKTROSTIMULIACIJOS POVEIKIS FIZINĖMS YPATYBĖMS

Tikslas. Įvertinti funkcinių treniruočių poveikį fizinėms ypatybėms, naudojant neuroraumeninį elektrostimuliatorių.Darbo uždaviniai. Įvertinti funkcinių treniruočių su neuroraumeninės elektrostimuliacijos aparatu ir be jo poveikį raumenų fizinėms ypatybėms, širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumui bei funkciniams judesiams ir apatinių galūnių traumų riziką.Tyrimo objektas – fizinės ypatybės.Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo vykdomas 4 mėnesius. Iš viso tyrime dalyvavo 20 darbingo amžiaus asmenų, atliekančių funkcines treniruotes 2 kartus per savaitę. Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją (n=10) ir kontrolinę (n=10). Tiriamųjų raumenų fizinės savybės buvo tiriamos vertinant raumenų ištvermę, sprogstamąją jėgą, širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą ir funkcinių judesių ir apatinių galūnių traumų riziką. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant R Commander 3.6.3. ir Microsoft Excel 2016 programas. Statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05.Rezultatai. Tiriamojoje grupėje raumenų ištvermė statistiškai reikšmingai padidėjo (p 0,05, Ties. p>0,05, D. šon. p>0,05, K. Šon. p>0,05; Tiriamoji grupė: Lenk. p 0,05).Išvados. Kontrolinėje grupėje funkcinės treniruotės neturėjo statistiškai reikšmingo poveikio raumenų fizinėms ypatybėms – ištvermei (p>0,05) ir sprogstamajai jėgai (p>0,05). Tiriamojoje grupėje funkcinės treniruotės, atliekant kartu su neuroraumenine elektrostimuliacija, turėjo statistiškai reikšmingą poveikį raumenų ištvermės didėjimui (pilvo raumenų ištvermė (p 0,05). Abi treniruočių metodikos neturėjo statistiškai reikšmingo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumui (p>0,05). Abi treniruočių metodikos nebuvo statistiškai reikšmingos, gerinant funkcinių judesių atlikimą (p>0,05) ir mažinant traumos riziką (p>0,05).