JAUNO AMŽIAUS ŽMONIŲ ČIURNOS STABILUMO, MOBILUMO IR PUSIAUSVYROS SĄSAJOS

Viena iš dažniausių aktyvia fizine veikla užsiimančių asmenų griaučių raumenų sistemos traumų yra čiurnos raiščių plyšimai. Pasikartojant plyšimams, gali išsivystyti čiurnos lėtinis nestabilumas. Dėl čiurnos sąnario nestabilumo atsiranda raumenų jėgos, propriorecepcijos pokyčių. Svarbu ištirti, ar po raiščių plyšimo neatsiranda posturalinės pusiausvyros sutrikimų. Tyrimo tikslas – nustatyti jaunų žmonių čiurnos stabilumo, mobilumo ir pusiausvyros sąsajas. Tyrime dalyvavo 50 tiriamųjų. Į tyrimą buvo įtraukti 18 – 30 metų asmenys, neturintys reguliarių treniruočių plano. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 24,3 ±3,15 metų. Tyrimo metodai. Dinaminė pusiausvyra vertinta žvaigždės ekskursijos testu (ŽET), statinė – flamingo testu, čiurnos judesių amplitudė – goniometrijos metodu, pėdos lenkimo (PF), tiesimo (DF), inversijos (INV) ir eversijos (EVR) jėga – rankiniu Lafayette dinamometru. Rezultatai. Nustatytas dinaminės pusiausvyros sutrikimas dėl penkių iš aštuonių testo krypčių neatitikimo normą: ANT (χ2=5,12; p=0,02), MD (χ2=23,12; p<0.001), PM (χ2=11,52; p=0,001), PL (χ2=15,68; p<0,001), LA (χ2=28,88; p<0,001), statinės pusiausvyros sutrikimas (χ2=32,92; p<0,001). Padidėjusios pėdos amplitudės koreliavo su PF ir ANT (r= 0,39; p=0,005), MD (r= 0,46; p=0,001), DF su PL (r= 0,30; p=0,03), LA (r= 0,29; p=0,04), PM (r= 0,27; p=0,05).