Hipertermijos poveikis žmogaus motorinei sistemai aklimacijos metu

Tyrimo tikslas — nustatyti hipertermijos poveikį žmogaus motorinei sistemai aklimacijos metu. Tiriamosios — sveikos ziškai aktyvios moterys (n = 6). Jų amžius — 22,2 ± 3,4 m., kūno masė — 63,93 ± 6,74 kg, ūgis — 167,6 ± 7,2 cm. Buvo atliekami du tyrimai — kontrolinis ir eksperimentinis. Tyrimas truko 14 dienų (7 kartus kas antrą dieną). Ekspe-rimentinis tyrimas nuo kontrolinio skyrėsi tuo, kad jo metu vietoj pramankštos buvo pasyviai sukeliama hipertermija (tiriamosios 45 minutes sėdėjo šiltoje vonioje, kurios vandens temperatūra — 44 ± 1 o C). Išlipusios iš vonios, ne vė-liau kaip po 5 minučių, tiriamosios buvo sodinamas į specialią dinamometro kėdę ir atliko 2 min trukmės maksimalų valingą izometrinį raumenų susitraukimą (MVJ-2 min). Tą patį krūvį atliko kontrolinė grupė. Keturgalvis šlaunies raumuo, 5 s maksimaliai valingai įtempus jį, 3 s buvo aktyvinamas elektrinių impulsu TT 100 Hz prieš šildymą, iš karto po izometrinio krūvio ir po 5 min. Be to, buvo nustatomas raumens valingo aktyvumo laipsnis. Sukėlus hipertermiją, rektalinė kūno temperatūra vidutiniškai padidėjo 2,08 ± 0,24 o C (p 0,05).Iš izometrinio raumenų susitraukimo jėgos momento kitimo maksimalaus intensyvumo krūvio metu matyti, kad 3 krūvio sekundę jėga sumažėjo H-1 atveju, o 15 krūvio sekundę kontrolinės ir H-7 atveju (p 0,05). 15, 30, 45, 60, 75, 90, 105 ir 120 krūvio sekundę nustatytas reikšmingas izome-trinio raumenų susitraukimo valingo aktyvavimo rodiklių skirtumas tarp H-7 ir kontrolinės (p < 0,05), o 60, 75 ir 105 sekundę — tarp H-1 ir kontrolinės grupės rodiklių (p < 0,05).Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad hipertermijos metu kylantis nuovargis gali atsirasti dėl dviejų pagrindinių priežasčių — raumenų lokalių ir centrinės nervų sistemos pokyčių.Raktažodžiai: hipertermija, aklimacija, centrinis nuovargis, izometriniai pratimai.