Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų kūno kultūros dėstytojų profesinio identiteto raiška

Tyrimo metu analizuota Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų kūno kultūros dėstytojų profesinio identiteto raiška: asmens savimonės dalis, apibrėžianti nuostatas dėl profesinės veiklos ir lemianti jo elgesį profesinėje veikloje. Tiriamųjų imtį sudarė 120 dėstytojų (60 vyrų ir 60 moterų) iš devynių Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų, kurie atstovauja Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų kūno kultūros dėstytojų visumai. Konstruojant nestandartizuotą tyrimo instrumentą remtasi kitų mokslininkų tyrimais (Jackson, 2002; Назарова, 2005). Sudarytas klausimynas, atskleidžiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų kūno kultūros dėstytojų profesinio identiteto raišką: santykį su profesija ir universitetu, požiūrį į pedagoginės-mokslinės veiklos galimybes bei į akademinės bendruomenės narių tarpasmeninius santykius. Taip pat tirta kūno kultūros dėstytojų profesinio identiteto ir jų sportinių pasiekimų sąsaja. Tyrimo dalyvių nuostatos, interpretuotos naudojant duomenų standartizavimą, faktorinę analizę ir neparametrinę statistiką, leidžia teigti, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų profesinio identiteto savikategorizacijos lygmuo emociškai pozityvus — labai išryškėja savo orumo pajautimas, pasididžiavimas aukštąja universitetine mokykla kaip darbo institucija, universiteto dėstytojo profesijos prasmingumo suvokimas. Identi kacijos su įvairiomis akademi-nėmis grupėmis lygmuo yra silpnesnis ir reiškiasi šiomis mokslinės-pedagoginės veiklos realizavimo galimybėmis: pozityviais akademinės bendruomenės narių tarpusavio santykiais, savirealizacija, mokslinės veiklos perspektyva. Mokykliniais ir studijų metais susiformavęs sportinis kryptingumas yra svarbi aukštųjų universitetinių mokyklų kūno kultūros dėstytojų profesinio identiteto atsiradimo dalis ir tolesnio konstravimo prielaida.Raktažodžiai: universitetas, kūno kultūra, dėstytojo identitetas, profesinis identitetas.