Open AccessVisuomenės požiūris į šeimos pedagogo reikmę
Author(s) -
Laima Kyburienė,
Jolita Kšenavičienė,
Nerijus Leikus,
Donatas Senikas,
Vilma Sakalauskienė,
Žibuoklė Senikienė
Publication year - 2018
Publication title -
baltic journal of sport and health sciences
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
eISSN - 2538-8347
pISSN - 2351-6496
DOI - 10.33607/bjshs.v3i62.583
Subject(s) - political science
Tyrimo tikslas — ištirti visuomenės nuomonę apie šeimos pedagogo poreikį Lietuvoje, nustatyti visuomenės požiūrį į šeimos pedagogą, išsiaiškinti visuomenės požiūrį vertinant šeimos pedagogo specializacijų poreikį.Moderniuoju laikmečiu integraliosios vaiko ir vaikystės sampratos yra pastiprinamos tam tikra politine ideolo-gija, kuri pereina į konkrečias socialines vaikystės apsaugos ir švietimo sritis, stiprina idealiuosius socialinius ir edukacinius šių sistemų pagrindus. Pastaruoju metu Lietuvoje yra skiriamas gana didelis dėmesys vaikų visavertės socializacijos procesams. Visame pasaulyje darbui šeimoje rengiami ankstyvos vaikystės mokytojai ar guvernantės. Straipsnyje analizuojama situacija Lietuvoje, t. y. aptariamas visuomenės požiūris į šeimos pedagogikos specialistų rengimą, aiškinamasi, kokias savybes turi išsiugdyti ir kokias kompetencijas turi įgyti būsimas šeimos pedagogas, kokių specializacijų dabar labiausiai reikia. Šiuo tikslu buvo inicijuotas ir atliktas tyrimas „Šeimos pedagogikos studijų programos ir specialistų (šeimos pedagogų) poreikis Lietuvoje“. Tokia studijų programa leistų parengti specialistą edukologą, gebantį sėkmingai prisitaikyti besikeičiančioje darbo rinkoje Lietuvos ir Europos socialinėje bei kultūrinėje aplinkoje. Toks specialistas galėtų mokyti, lavinti, šviesti ar organizuoti mokymą, lavinimą, švietimą asmenų ar jų grupių nuo vaikystės iki gilios senatvės. Duomenims surinkti taikytas šeimų, auginančių vaikus, anketinės apklausos metodas. Jis leidžia gauti didelį kiekį duomenų. Respondentai (šeimos, auginančios vaikus) atrinkti prieinamų atvejų būdu. Būtent tokią atranką lėmė ge-neralinės visumos neaiškumo aplinkybė. Duomenys buvo renkami savivaldybių socialiniuose skyriuose bei ugdymo institucijose apklausiant ten apsilankančius šeimų atstovus ir minėtų institucijų vadovus. Tyrimas atliktas 2004 metų lapkričio—gruodžio mėnesiais. Anketoje buvo suformuluoti klausimai, iš kurių atsakymų būtų galima sužinoti šeimų atstovų nuomonę apie tam tikrų pedagogikos specialistų poreikį.Tyrimas parodė, kad mūsų visuomenė jau pasirengusi priimti šeimos pedagogą, kaip pagalbininką formuojant vaiko zinį ir psichinį išsivystymą. Labiausiai reikia specialistų, galinčių savarankiškai dirbti neįgalų vaiką auginančioje šeimoje, globos įstaigose, specialiosiose globos institucijose.Raktažodžiai: šeimos pedagogika, šeimos pedagogo specializacija.