
Didelio meistriškumo krepšinio komandų kai kurių žaidimo veiklos rodiklių tyrimas
Author(s) -
Stanislovas Stonkus,
Mindaugas Balčiūnas,
Tomas Stupuris,
Mindaugas Tamušauskas
Publication year - 2018
Publication title -
baltic journal of sport and health sciences
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
eISSN - 2538-8347
pISSN - 2351-6496
DOI - 10.33607/bjshs.v2i65.560
Subject(s) - physics
Metimų į krepšį technika ištirta pakankamai (Hayes, 1987; Hay, 1994 ir kt.), o rungtynių rezultato priklausomybė nuo metimų į krepšį vietos ir puolimo struktūros reikalauja išsamesnių tyrimų.Iškyla mokslinė problema: kokios metimų į krepšį vietos (krepšio ir nuotolio atžvilgiu) ir atakų trukmės bei pobūdžio sąsajos su rungtynių rezultatais. Treneriai per treniruotes ir rungtynes dažnai vadovaujasi intuicija, o ne objekty-viais duomenimis, todėl tiriamoji problema yra aktuali. Svarbu nustatyti metimų į krepšį kiekybinius ir kokybinius rodiklius greitojo bei pozicinio puolimo metu; ištirti, kaip kiekybiniai ir kokybiniai metimų į krepšį rodikliai lemia rungtynių rezultatus. Per Eurolygos 2004 / 2005 metų sezono rungtynes buvo tiriama didelio meistriškumo krepšinio komandų (n = 20) žaidimo veikla registruojant rodiklius kompiuterine programa „Kregis“. Registruota: tikslių metimų nuotolis, vieta; atakų trukmė ir veiksmingumas.Tyrimo tikslas — nustatyti ir įvertinti didelio meistriškumo krepšinio komandų kiekybinius ir kokybinius metimų į krepšį rodiklius, nuotolio, aikštės vietos ir puolimo struktūros požiūriu bei jų sąsajas su rungtynių rezultatais.Tyrimo objektas — didelio meistriškumo krepšinio komandų metimų į krepšį veiksmingumas esant įvairiai puolimo struktūrai. Rungtynes laimėjusios komandos vidutiniškai pelnė po 86,5 taško: 57% metant iš artimo ir vidutinio, 24,2% iš tolimo nuotolio ir 18,8% — baudos metimais. Rungtynes pralaimėjusios komandos — atitinkamai 80,7 taško ir 52,5, 30,7 ir 16,8%. Rungtynes laimėjusios komandos, mesdamos iš kairės aikštės pusės, surinko 36,3, iš dešinės — 31,9 ir iš aikštės vidurio 31,7% visų taškų. Tirtos komandos per rungtynes surengė vidutiniškai po 79,4 atakas, kurių efekty-vumas 49,5%. Veiksmingiausios atakos — trukusios 2—5 s — 70%. Atliktas tyrimas rodo, kad pozicinis puolimas greitėja (10—15 s trukmės atakos) dėl gero iš anksto išmoktų derinių taikymo arba individualių puolančios komandos žaidėjų savybių, gebėjimų, pranašumų išnaudojimo.Raktažodžiai: puolimo struktūra, pozicinis puolimas, žaidimo veikla, kompiuterinė programa „Kregis“.