Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimo keturmečiu olimpiniu ciklu ypatumai

Didelio meistriškumo sportininkų ugdymas — sudėtingas edukacinis vyksmas, kurio tyrimai plačiai atliekami daugelio pasaulio šalių mokslininkų (Верхошанский, 1988; Čepulėnas, 2001; Karoblis ir kt., 2002; Платонов, 2004; Issurin, 2008). Lietuvos baidarininkų rengimas yra nemažai tyrinėtas (Rudzinskas ir kt., 2001; Alekrinskis ir kt., 2003; Sker-nevičius ir kt., 2003). Rengimo technologija pakito pasikeitus varžybų nuotolio ilgiui ir jo įveikimo greičiams. Atskiri nuotoliai iš baidarininkų reikalauja specialaus parengtumo (Issurin, 2008). Ypač sudėtinga rengtis 500 m nuotolio varžyboms, kurių metu baidarininko organizme vyksta daugybė biocheminių procesų (Gailiūnienė, Milašius, 2001; Balčiūnas, Skernevičius, 2007).Tyrimo objektas — Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimasis keturmečiu olimpiniu ciklu, jų parengtumo kaita. Tyrimo tikslas — išanalizuoti Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimo teorinę medžiagą, ištirti Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimą per keturmetį olimpinį ciklą. Ištirti 2 pajėgiausi Lietuvos baidarininkai, kurie rengėsi Europos, pasaulio čempionatams ir olimpinėms žaidynėms. Buvo ištirta zinių ir funkcinių galių kaita per keturmetį olimpinį ciklą. Išnagrinėti treniruočių planavimo ir apskaitos dokumentai, sportininkų dienoraščiai. Fizinės ir funkcinės galios tirtos atskirų metinių ciklų parengiamojo laikotarpio pradžioje, parengiamojo laikotarpio specialiojo rengimo etapu, varžybų laikotarpio parengiamųjų varžybų etapu, prieš pagrindines varžybas ir jų metu. Išnagrinėjus olimpinio ciklo metinius zinius krūvius matyti, kad sportininkai per metus treniravosi pakankamai daug dienų ir atliko tinkamą pratybų krūvį. Jos sukėlė reikiamus organizmo pokyčius rengiantis įveikti 500 m nuotolį, tačiau nuvykimo į olimpines žaidynes laiko nepavyko gerai pasirinkti. Startuoti teko tada, kai organizme vyko dideli funkcinių sistemų pokyčiai, smarkai sumažėjo zinis ir funkcinis pajėgumas. Išanalizavus keturmečio olimpinio ciklo varžybų laikotarpio pagrindinių varžybų mezociklą matyti, kad jis sudarytas ir pagrįstas sporto mokslo samprata. Baidarininkų pratybų mikrociklų struktūra aiški, išryškintos dvi glikolitinės treniruotės mikrociklo metu, pratybos tikslingos, glaustos ir labai specializuotos rengiantis įveikti 500 m nuotolį, tačiau baigiamuoju pasirengimo mikrociklu prieš pagrindinius startus padidinus irklavimo tempą nespėta tam prisitaikyti. Per keturmetį olimpinį ciklą zinio išsivystymo rodikliai, raumenų masė kito nedaug, specialaus 500 m simuliacinio testo rodikliai vis didėjo, specialusis anaerobinis alaktatinis galingumas pamažu didėjo. Nuvykimas į olimpines žaidynes likus iki varžybų 6 d. buvo pra-žūtingas, startai sutapo su zinio darbingumo sumažėjimo, aklimatizacijos faze. Padidintas irklavimo tempas nebuvo racionalus. Olimpinėse žaidynėse užimta 11 vieta netenkino nei sportininkų, nei jų rengėjų.Raktažodžiai: fizinis išsivystymas, fizinis parengtumas, funkcinis pajėgumas, fiziniai krūviai, metinis ciklas, mezociklas, mikrociklas.