Open AccessEKONOMINĖS PRIDĖTINĖS VERTĖS MAKSIMIZAVIMU GRINDŽIAMI AKCINIŲ BENDROVIŲ KAPITALO STRUKTŪROS FORMAVIMO SPRENDIMAI
Author(s) -
Vilija Aleknevičienė,
Inga Basevičiūtė
Publication year - 2017
Publication title -
apskaitos ir finansų mokslas ir studijos: problemos ir perspektyvos
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
eISSN - 2351-5597
pISSN - 2029-1175
DOI - 10.15544/ssaf.2017.01
Subject(s) - physics
Straipsnyje pateikiama EVA maksimizavimu grindžiama akcinių bendrovių kapitalo struktūros formavimo metodika ir jos tikrinimas pasirinktose Lietuvos pieno perdirbimo akcinėse bendrovėse. Ankstesnių mokslinių tyrimų analizė parodė, kad pastaruoju metu vis didesnis dėmesys, priimant finansinius sprendimus įmonėje, iš jų ir kapitalo struktūros formavimo, skiriamas ne apskaitiniu pelnu, o įmonės verte grįstiems rodikliams. Nepaisant to, kad dauguma mokslininkų EVA rodiklį laiko tinkamu tikslinės (optimalios) kapitalo struktūros paieškai, yra tyrimų, paneigiančių šio rodiklio naudojimo tinkamumą ilgalaikiams finansiniams sprendimams priimti. Tyrime naudojami 2004–2014 m. Lietuvos pieno perdirbimo akcinių bendrovių, Baltijos vertybinių popierių rinkos ir Moody‘s kreditų reitingų agentūros duomenys. Nuosavo ir skolinto kapitalo kainai apskaičiuoti pasitelkiamas CAPM. Nuosavo kapitalo beta modeliuojamoms kapitalo struktūroms išreiškiama per vidutinę turto betą. Skolinto kapitalo betai apskaičiuoti pasitelkiami finansinių skolų ir finansinių sąnaudų duomenys, Cohen (2007) skolos betos apskaičiavimo formulė ir regresijos lygtys modeliuojamoms kapitalo struktūroms. EVA apskaičiuota kaip NOPAT ir kapitalo kaštų skirtumas. Tyrime naudotas vidutinis EBIT, pakoreguotas palūkanų suma, apskaičiuota modeliuojamoms kapitalo struktūroms, ir vidutinis investuotas kapitalas tiriamuoju laikotarpiu. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos pieno perdirbimo akcinių bendrovių tikslinės kapitalo struktūros yra skirtingos. Dalis akcinių bendrovių, siekdamos maksimizuoti EVA, turi padidinti finansinį svertą, dalis – sumažinti. Vienas pagrindinių skirtingos tikslinės kapitalo struktūros veiksnių – skirtinga sisteminė, ypač verslo, rizika, kurios vertinimas pagrįstas rinkos duomenimis. Esant nepakankamai efektyviai rinkai riziką geriau vertinti naudojant apskaitos duomenis, nes NOPAT variacijos koeficientas stipriai neigiamai koreliuoja su tirtų akcinių bendrovių tiksline kapitalo struktūra.