INVESTICINĖS IR TIESIOGINĖS PARAMOS PRIEMONIŲ REIKŠMINGUMAS ŪKIŲ INVESTICIJOMS LIETUVOJE

Viešosios paramos ūkiams poveikio spektras labai įvairiapusis dėl didelės paramos priemonių, jų tikslų bei poveikio sričių įvairovės. Dėl to mokslininkų tyrinėjamų problemų ir diskusijų laukas labai platus, o išvados nevienareikšmiškos. Straipsniu siekiama prisidėti prie šios diskusijos, sutelkiant dėmesį į klausimą – kiek investicinės ir tiesioginės paramos subsidijos reikšmingos ūkių bendrosioms investicijoms ir kaip įvairių paramos priemonių reikšmingumas skiriasi pagal ūkių įvairovę? Tyrimo tikslas – nustatyti sąryšio tarp ūkių bendrųjų investicijų ir subsidijų, skiriamų pagal investicinės ir tiesioginės paramos priemones, pobūdį ir taip atskiesti šių subsidijų reikšmingumą Lietuvos ūkių investicijoms. Sąryšio stiprumas nustatytas koreliacinės analizės būdu, taip pat naudoti ir kiti statistinės analizės metodai. Tyrimu nustatyta, kad BPKF apimtys Lietuvos žemės ūkyje po ekonomės krizės išaugo tris kartus, vidutiniškai po 32 proc. per metus. Tai apie keturis karus spartesnis augimas nei visoje Lietuvos ekonomikoje. Be to, investicijų intensyvumo lygis žemės ūkyje (jų dalis nuo BPV) buvo gerokai aukštesnis nei visoje ekonomikoje. Bendrosios investicijos 2004–2013 m. sparčiausiai augo mažuose ir dideliuose ūkiuose bei mišrios gyvulininkystės ir pienininkystės ūkiuose. Ypač sparčiai jos augo labai mažuose ūkiuose. Subsidijų investicijoms reikšmė bendrosioms investicijoms didžiausia mažuose ūkiuose ir mišrios augalininkystės ūkiuose. Tuo tarpu dideliuose ūkiuose ir specializuotuose ūkiuose (pienininkystės, daržininkystės ir grūdinių, aliejinių bei baltymingų augalų auginimo) jas galima laikyti nereikšmingomis. Tarp visų einamųjų subsidijų gamybai ir bendrųjų investicijų statistiškai reikšmingas tiesioginis vidutinio stiprumo sąryšis nustatytas vidutiniuose ir mažuose ūkiuose, o pagal ūkininkavimo kryptį stiprus sąryšis nustatytas pienininkystės bei mišrios augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose, vidutinio stiprumo – grūdinių, aliejinių ir baltymingų augalų specializacijos ūkiuose. Dideliuose ūkiuose statistiškai reikšmingas ryšys tarp šių abiejų kintamųjų nenustatytas.