LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS EFEKTYVUMO VERTINIMAS

Straipsnyje analizuojami mokesčių sistemos vertinimo metodai bei vertinamas Lietuvos mokesčių sistemos efektyvumas 2010-2015 metų laikotarpiu. Siekiant šio tikslo Lietuvos mokesčių sistema analizuojama remiantis Lietuvos ir užsienio autorių plačiausiai nagrinėjamais klasikiniais apmokestinimo principais ir juos apibūdinančiais rodikliais, V. Tanzi kvalifikaciniais diagnostiniais rodikliais bei Laffero kreive. Minėtų metodų derinys esamą mokesčių sistemą leidžia įvertinti visapusiškai ir kompleksiškai, padeda nustatyti stipriąsias jos puses bei atskleisti egzistuojančias mokesčių sistemos spragas. Pasitelkiant gautus rezultatus, nagrinėjamos Lietuvos mokesčių sistemos kitimo tendencijos ir galimos tobulinimo kryptys.Atlikta šešerių metų laikotarpio Lietuvos mokesčių sistemos analizė parodė, kad Lietuvos mokesčių sistema yra elastinga, dauguma mokesčių paprastai surenkami pagal numatytus planus. Tačiau Lietuvoje labai neefektyviai organizuojamas mokesčių surinkimas, šalyje esama esminių pajamų pasiskirstymo netolygumų, lyginant su kitomis ES narėmis, santykinai nedidelė yra ir mokesčių našta. Be to, nors didžiausia dalis Lietuvos nacionalinio biudžeto mokestinių įplaukų surenkama iš keturių pagrindinių mokesčių: pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, pelno mokesčio bei akcizų, tačiau Lietuvoje egzistuoja daug smulkių mokesčių, kurie didina mokesčių sistemos administravimo kaštus, tačiau didesnės įtakos mokestinių pajamų surinkimui neturi. Todėl Lietuvos mokesčių sistemos reformą derėtų orientuoti į pajamų pasiskirstymo netolygumo bei mokesčių administravimo kaštų mažinimą šalyje – būtų tikslinga mažinti smulkių mokesčių skaičių juos naikinant arba apjungiant ir taip išplečiant apmokestinamąją bazę, taip pat vertėtų svarstyti galimybę mažinti bendrą gyventojų pajamų mokesčio tarifą, kadangi pripažįstama, jog mokesčių našta pajamoms iš darbo santykių yra per didelė.