MIŠKO KLASIFIKAVIMO PROBLEMATIKA IR PRAKTIKA PRIVAČIOSE LIETUVOS MIŠKININKYSTĖS ĮMONĖSE APSKAITOS STANDARTŲ KONTEKSTE

Miškas – svarbiausias miškininkystės įmonių išteklius ir pajamų šaltinis, kuriam būdingos specifinės prigimtinės savybės, lemiančios ilgą jo „gamybos“ ciklą, o tuo pačiu – ekonominės naudos gavimo ypatumus, kas sukelia esminių problemų priskiriant mišką vienai ar kitai turto kategorijai pagal tradicinę apskaitoje naudojamą turto klasifikaciją, kurioje įmonės turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Savo ruožtu miško (medynų) vieta turto klasifikacinėje sistemoje lemia šio turto apskaitos ir vertinimo būdus bei pateikimą finansinėse ataskaitose, o tuo pačiu ir finansinės informacijos palyginamumą. Tyrimo tikslas – identifikavus probleminius miško klasifikavimo teorinius bei reglamentavimo apskaitos standartuose aspektus, ištirti miškų (medynų) klasifikavimo praktiką privačiose Lietuvos miškininkystės įmonėse ir pateikti miško klasifikavimo reglamentavimo apskaitos standartuose rekomendacijas. Ištyrus miško klasifikavimo apskaitoje reglamentavimą nustatyta, kad skirtinguose apskaitos standartuose miškas (medynai) klasifikuojamas skirtingai. Atliktas Lietuvos privačių miškininkystės įmonių apskaitos politikos tyrimas parodė, kad miško pripažinimo ir klasifikavimo srityse taip pat yra esminių skirtumų: didžioji dalis įmonių miško (at)sodinimo išlaidas pripažįsta turtu, tačiau kitos jas priskiria ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms; 73 proc. įmonių mišką (medynus) priskiria atsargoms, tačiau kitos įmonės mišką klasifikuoja kaip ilgalaikį turtą. Tyrimo rezultatai taip pat indikavo nepakankamą miško pripažinimo ir klasifikavimo aspektų reglamentavimą verslo apskaitos standartuose. Siūloma papildyti 17-ojo VAS „Biologinis turtas“ nuostatas, konkretizuojant miško pripažinimo ir klasifikacinius aspektus, o pačius medynus klasifikuoti kaip ilgalaikį biologinį turtą, kuris vėliau perklasifikuojamas į trumpalaikį biologinį turtą, jo apskaitai taikant savikainos arba tikrosios vertės būdus.