LIETUVOS INTEGRACIJOS Į EUROPOS PINIGŲ SĄJUNGĄ VERTINIMAS KAŠTŲ ATŽVILGIU

2014 m. Lietuva Europos Komijos Mastrichto konvergencijos vertinimo išvadoje įvertinta kaip tvarios ekonomikos augimo valstybė, atitinkanti nustatytus Mastrichto konvergencijos kriterijus. Būtent todėl Lietuvai leista tapti pilnateise euro zonos šalimi nuo 2015 m. sausio 1 d. Tapdama pilnateise euro zonos šalimi, Lietuva užbaigs galutinę integraciją, bet kartu prisiims naujų finansinių įsipareigojimų, kurie mažo ir deficitinio biudžeto valstybei gali turėti papildomų rizikų. Nacionalinės valiutos pakeitimas iš anksto įgalina patirti kaštus, o nauda jaučiama tik praėjus kuriam laikui. Todėl būtina analizuoti euro įvedimo kaštus, siekiant patirti minimaliausias sąnaudas ir gauti maksimaliausią naudą. Euro įvedimo kaštus sudaro vienkartinės euro įvedimo sąnaudos, papildomos įmokos į Tarptautinį Valiutos Fondą, įmokos į Europos Centrinį banką ir įmokos į Europos stabilumo mechanizmą. Galimi euro įvedimo kaštai analizuojami pagal skirtingus scenarijus, remiantis kitų eurą jau įsivedusių valstybių patirtimi, Europos Komisijos vertinimais, Lietuvos Banko atliktais tyrimais ir SLOPOL modeliu. SLOPOL modelis – tai viena iš priemonių, padėjusi Slovėnijoje priimti efektyvias fiskalines priemones tam, kad būtų užtikrintas šalies tvarumas ilgalaikėje perspektyvoje. Išnagrinėjus skirtingus euro įvedimo kaštų scenarijus, realios euro įvedimo sąnaudos siektų nuo 3,17 mlrd. Lt iki 12,82 mlrd. Lt. Sąnaudos išsidėstytų mažiausiai 5 m. laikotarpyje. Vienkartinės euro įvedimo sąnaudos, įmokos į Europos Centrinį banką būtų finansuojamos iš Lietuvos Banko lėšų, dalis būtų padengta iš Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko. Likusios sąnaudos būtų padengtos, Lietuvai skolinantis tarptautinėje finansų rinkoje 10 m. laikotarpiui. Tokiu atveju, euro įvedimo sąnaudų įtaka Lietuvos valstybės biudžetui būtų juntama minimaliai.