LIETUVOS GIMNAZISTŲ POŽIŪRIS: IŠSILAVINIMAS BENDRINĖS KALBOS VAIZDINIUOSE

Straipsnis skirtas išsilavinimo kaip vieno iš bendrinės kalbos vaizdinio požymių integruotumo anali­zei pristatyti. Tyrimo pagrindas – mokslinio projekto „Bendrinės kalbos vieta mentaliniame lietuvių kalbos žemėlapyje“ duomenys. Tyrimas vykdytas dešimtyje punktų, kurie, atsižvelgiant į užimamą plotą, proporcingai pasirinkti žemaičių (3) ir aukštaičių (7) geolektinėse ir regiolektinėse zonose. Ben­dra tyrimo imtis – 1415 tiriamųjų. Medžiagos tipas – sąmoningosios jaunuolių nuostatos, gautos at­likus anoniminį anketavimą. Pagrindinis anketos klausimų ir užduočių blokas yra skirtas regioninio variantiškumo vertinimui, savo požiūrį į bendrinę kalbą tiriamieji atskleidė per mentalinį žemėlapį ir atsakydami į atvirąjį ketvirtąjį anketos klausimą, skirtą bendrine kalba kalbančio žmogaus asocia­tams išsiaiškinti. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslui pasiekti yra svarbi bendrinės kalbos vartotojo asociatų užduoties medžiaga. Analizuojant laikomasi nuostatos, kad varianto ir jo vartotojo bruožai paprastojo kalbos bendruomenės nario požiūriu iš esmės yra susiję. Plėtojant įžvalgas apie išsilavini­mo kaip bendrinės kalbos požymio integruotumą Lietuvos jaunuolių vaizdiniuose, nuosekliai išsklei­džiami visų dešimties tyrimo punktų duomenys, aiškinami juose fiksuoti bendrumai ir skirtumai.