Civilinės teisės terminai ir jų taikymas ginant asmens teises Uzbekistano Respublikoje

Šiame straipsnyje autorė nagrinėja teorinius klausi­mus, susijusius su civilinės teisės terminų samprata ir reikšme, pateikia išsamią civilinės teisės terminų klasifikaciją, aptaria atskiras šių terminų rūšis, jų reikšmę ir taikymą. Autorė daug dėmesio skiria ieš­kinio senaties institutui. Darbe išsamiai aptariamos ieškinio senaties skaičiavimo taisyklės ir su tuo susi-ję ieškinio senaties pradžios nustatymo, ieškinio sena­ties sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo pagrindų aiškinimo ir taikymo klausimai, nagrinėjami ieškinio senaties pabaigos teisiniai padariniai. Autorė teigia, kad teisių įgyvendinimas laiku, pa­žeistų teisių gynimas užtikrina teisinį stabilumą, prisi­deda prie tų tikslų, kurių siekė asmenys, užmegzdami civilinius teisinius santykius, įgyvendinimo. Terminų, įskaitant ieškinio senaties terminą, laikymosi reika­lingumą suponuoja tai, kad praėjus tam tikram laiko tarpui, teisiškai reikšmingos aplinkybės ne visada gali būti pakankamai patikimai nustatytos, o daugelis įrodymų gali būti prarasti. Visa tai skatina šalis rūpintis savo teisių įgyvendinimu ir gynimu. Terminai turi itin didelę reikšmę civiliniams teisiniams santykiams. Jie apibrėžia teisinio santy­kio pradžią ir pabaigą, įtvirtina reikalavimą atlikti numatytus veiksmus, įneša daugiau apibrėžtumo į civilinius teisinius santykius, disciplinuoja šių santy­kių dalyvius. Esant sutartiniams santykiams terminai dažnai veikia kaip prievolės elementas. Autorė daro išvadą, kad terminų, ieškinio senaties taisyklių taikymas užtikrina teisingų sprendimų priė­mimą, civilinės apyvartos stabilumą, mažina teisinių santykių neapibrėžtumą, stiprina sutarties vykdymo discipliną, stimuliuoja civilinių teisinių santykių da­lyvių elgesį, pažeistų teisių gynimo efektyvumą.