Kvaišalų geografija posovietiniame mieste: nelegali narkotinių medžiagų apyvarta ir narkomanija Klaipėdoje, 1990-2010 m.

Studijoje aptariami kvaišalų geografijos pokyčiai, įvykę Klaipėdoje 1990-2010 m. Pritaikius erdvinę analizę, siekiama įvertinti piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir nelegalios kvaišalų apyvartos koncentraciją, nustatyti šių reiškinių sąsajas su konkrečiais urbanistinės erdvės režimais ir svarbiausias erdvines slinktis posovietiniu laikotarpiu. Studijoje panaudoti geoduomenys apie 1351 nusikaltimą, susijusį su nelegalia narkotikų apyvartą, ir apie 1510 registruotus narkotikų vartotojus. Duomenys paimti iš dviejų socialinės kontrolės registrų – Klaipėdos priklausomybės ligų centro ir Klaipėdos Vyriausiojo policijos komisariato. Erdvinė analizė parodė, kad svarbiausi kvaišalų geografijos pokyčiai mieste nulemti anoniminės narkotikų platinimo ekonomikos formavimosi, kuris prasidėjo apie 1997-1999 m. Ankstyvuoju posovietiniu laikotarpiu mieste narkotikų vartojimas ir nelegali apyvarta vyko pogrindiniuose socialiuose tinkluose, kur svarbus vaidmuo teko pasitikėjimui ir tiesioginei komunikacijai, o kvaišalų saugojimo, gamybos, apyvartos ir vartojimo vietos dažnai sutapdavo. Tokių socialinių tinklų erdvinė sklaida mieste buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl jų negalima buvo lengvai identifikuoti pagal erdvinius atributus. Tačiau anoniminės kvaišalų ekonomikos, grindžiamos tik pinginiais santykiais, formavimasis labai aiškiai diferencijavo kvaišalų vartojimo ir apyvartos vietas. Svarbiausios platinimo vietos tapo miesto prekybos centrų prieigos, turgus ir naktiniai klubai. Sociologiškai tokių kvaišalų geografijos pokyčius galima interpretuoti kaip perėjimą nuo subkultūrinių tinklų, kuriuose cirkuliavo vietinės gatvinės farmakologijos žinios, prie globalių vartotojiškos kultūros nuostatų įsigalėjimo „narkotikų ekonomikoje“.