Šiuolaikinė sociologijos teorija (III)

Šios keturių dalių esė paskirtis – artikuliuoti ir kritiškai paanalizuoti pagrindines vykstančio globalaus sociologinio darbo pasidalijimo sąvokas, idėjas, epistemologinius ir normatyvinius principus, įskaitant santykiškus – simetriškus ir asimetriškus – intelektinius ir institucinius sociologijos kaip galios lauko aspektus. Trečioje esė dalyje analizuojamas ambivalentiškas santykis tarp „globalaus“ turinio ir „nacionalinės“ formos Michaelo Burawoy’aus viešosios sociologijos koncepcijoje. Kritiškai analizuojant Michaelo Burawoy’aus viešosios sociologijos koncepciją ryškėja keturios dilemos, kurios, kaip teigiama, aptariamosios koncepcijos autoriaus nėra identifikuojamos ir svarstomos. Pirma, tai prieštaravimas tarp universalaus turinio ir nacionalinės formos; antra, prieštaravimas tarp analitinio realizmo ir pliuralistinio reliatyvizmo; trečia, prieštaravimas (nominalus) tarp dirbtinai skiriamų viešosios ir kritinės sociologijos tipų; ketvirta, prieštaravimas tarp epistemologinio pliuralizmo ir vertybinio pliuralizmo. Daroma išvada, kad viešoji sociologija, kad ir susidurianti su esminiais „metodologinio nacionalizmo“ prieštaravimais, formuluoja kosmopolitinius sociologinius principus, kurių potenciali paskirtis – išplėtoti profesionalius analitinius ir kritinius normatyvinius diskursus vykstant globaliam sociologinio darbo pasidalijimui.