Kriminaliniai mitai

Esminė straipsnyje nagrinėjama problema - kriminalinių mitų samprata, savybės, funkcijos, padariniai. Kriminaliniai mitai - tai socialinių mitų forma, kurių turinį sudaro stereotipinis žinojimas apie nusikaltimus, teisėsaugos pareigūnus, nusikaltėlius, aukas ir t.t. Nors toks žinojimas neretai yra gerokai nutolęs nuo realybės, vis tik jis sėkmingai konkuruoja su moksliniu žinojimu ir daro įtaką ne tik paprastų visuomenės narių emocijoms ir esamos situacijos suvokimui, bet ir mokslininkų, politikų priimamiems sprendimams ir formuojamam nusikaltimų kontrolės politikos pobūdžiui. Problema dabar yra labai aktuali ir Lietuvoje, kur kriminalinio pobūdžio naujienoms žiniasklaidoje skiriamas didžiulis dėmesys. Straipsnyje bandoma atsakyti į tokius klausimus: kas apskritai yra mitas? Kokie galimi mitų analizės būdai? Kas yra kriminalinis mitas? Kokios yra kriminalinio mito savybės ir funkcijos? Straipsnyje nagrinėjamas ir Lietuvoje gana paplitęs kriminalinis mitas apie mirties bausmę. Remiantis atlikta analize daromos tokios išvados: 1. Kriminalinis mitas - tai kolektyvinis problemų, susijusių su nusikalstamumu, aprašymas besiremiantis realiais socialiniais faktais, tačiau juos iškraipantis, "išpučiantis" iki socialinės problemos lygmens, akcentuojantis tik siaurą tam tikro reiškinio aspektą. Kriminalinis mitas pateikiamas kaip natūralus, savaime suprantamas dalykas, todėl visuomenė perima jį netikrindama. 2. Kriminalinius mitus neretai kuria žiniasklaida ir oficialioji valdžia. Mitų kūrimas ir jų stiprinimas yra susijęs su komerciniais, ideologiniais, politiniais ir kt. tikslais. 3. Kriminaliniai mitai kuriami sureikšminant problemos svarbą, nuolat ją akcentuojant. Kriminalinių mitų kūrimui naudojamos tokios priemonės ar jų deriniai: atrenkamasis faktų pateikimas; kriminalinių stereotipų kūrimas; nuomones kaip fakto pateikimas; žurnalisto nuomonės pateikimas pasitelkiant kitus šaltinius; tendencingas aprašymas, etikečių klijavimas; rėmimasis nepagrįstu autoritetu; fakto atskyrimas nuo jo konteksto; atrenkamasis interviu ir kt. 4. Kriminaliniai mitai pasižymi tokiomis savybėmis: paprastai jie susiejami su nepopuliariomis visuomenėje grupėmis, kurių atžvilgiu jau egzistuoja tam tikras neigiamas nusistatymas; kriminalinių mitų elementas - nekalta, bejėge auka; kriminaliniai mitai teigia, kad nusikaltėliai kelia rimtą gresmę visuomenės saugumui, tradiciniam gyvenimo būdui, normoms, vertybių sistemai, gali sugriauti "normalų" gyvenimą. 5. Kriminalinių mitų funkcijos: jie deformuoja realybę, parodydami ją tokią, kokios pageidauja kriminalinių mitų kūrėjai; klasifikuoja mūsų požiūrius į nusikalstamumą, teisėsaugos sistemą, nusikaltėlius, aukas; palaiko jau susiklosčiusius požiūrius į šią problemą, keisdamiesi, prisitaikydami prie pakitusių sąlygų; užpildo mūsų žinojimo spragas, pateikdami supaprastintas schemas, atsakymus į rūpimus klausimus; leidžia prasiveržti emocijoms ir nukreipia jas tam tikra linkme, "nuleidžia garą" ir šitaip apsaugo visuomenę nuo socialinių neramumų 6. Kriminalinių mitų padarinys - baimės, nesaugumo jausmas, uždarantis visuomenę į užburtą ratą ("viktimizacijos baimė - socialinis atskyrimas - didėjanti rizika tapti auka - didėjantis nusikaltimų skaičius - dar labiau išaugusi baimė"). Mitai maskuoja realias socialines problemas, kliudo moksliniams nusikalstamumo tyrimams. Kriminaliniai mitai yra patvarūs ir ilgaamžiai, jie lengviau įsigali negu "nublanksta". Būdami dinamiški,jie nesunkiai prisitaiko prie naujų sąlygų ir visuomenės poreikių. Kita jų gajumo priežastis yra ta, kad pati visuomenė neretai nori "būti apgauta". Šiuolaikinėje visuomenėje, kur žiniasklaida atlieka tarpininko tarp informacijos ir jos vartotojų vaidmenį, praktiškai neįmanoma gauti tikslios, neiškraipytos informacijos apie mus supantį pasaulį. Tuo tarpu žiniasklaidos platinami mitai, siūlydami nesudėtingus stereotipus apie tai, kaip turi būti suvokiama ir kokia yra realybė, pateikia paprastą ir aiškų atsakymą į rūpimus klausimus. Todėl neretai žiniasklaidos transformuota ir pateikta informacija pasitikima labiau nei žiniomis iš pirminio šaltinio. Kriminalinių mitų tyrimas vargu ar gali sugriauti šiuos mitus. Pagaliau pats mitų demaskavimas ir realybės atskleidimas gresia tapti mitologo kuriamu mitu. Vis tik kriminalinių mitų analizė gali bent šiek tiek praplėsti kriminalinės situacijos suvokimo ribas, skatinti atsisakyti senų ir ieškoti naujų, efektyvesnių nusikalstamumo problemos sprendimo būdų.