
Ekologinės modernizacijos teorija: esminiai bruožai ir kritinės įžvalgos
Author(s) -
Leonardas Rinkevičius
Publication year - 2015
Publication title -
sociologija. mintis ir veiksmas
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
eISSN - 2335-8890
pISSN - 1392-3358
DOI - 10.15388/socmintvei.2000.1-2.7165
Subject(s) - modernization theory , sociology , ecological modernization , risk society , object (grammar) , reflexivity , socialism , social science , face (sociological concept) , environmental sociology , epistemology , environmental ethics , sustainable development , political science , law , philosophy , politics , linguistics , communism
Aplinkosaugos klausimai tik neseniai tapo sociologinių tyrimų objektu (Catton ir Dunlap, 1979; Buttel, 1987). Aprašant ekologinę modernios visuomenės problematiką, susiformavo keletas aplinkosaugos sociologijos teorinių krypčių - ekologinės modernizacijos (Mol, 1995; Weale, 1992; Hajer 1995; Spaargaren, 1997; Rinkevičius, 1998), rizikos visuomenės bei refleksyvios modernizacijos (Beck, 1992; Beck, Giddens ir Lash 1994), savitikslės kapitalistinės gamybos "smagraičio" (Schnaiberg, 1980), ekologinio socializmo (Pepper, 1993; Dickens, 1992) bei kitos. Kiekviena teorinė kryptis skirtingai aiškina modernios visuomenės ekologinės krizės ištakas bei galimus visuomenės kaitos scenarijus. Siekiant atskleisti svarbiausius ekologinės modernizacijos teorijos teiginius ir bruožus, šiame straipsnyje ji nagrinėjama, lyginant su kitais teoriniais aplinkosaugos sociologijos požiūriais. Straipsnyje pateikiama originali ekomodernistinės teorijos interpretacija, išryškinami jos svarbiausi aspektai bei jų tarpusavio sąsajos. Teorijų analizei ir palyginimui pasitelkiami svarbūs socialinės realybes faktai, kurie leidžia atskleisti vieno ar kito teorinio požiūrio adekvatumą lyginant su empirika ir pagrįsti ekomodernistinės teorijos tinkamumą ekologinio imperatyvo skatinamų Lietuvos visuomenės vertybinių bei institucinių pokyčių analizei.