The Confusion Surrounding the Meanings of Words in the 1st and 3rd Parts of Jokūbas Morkūnas’s Postilla

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Jokūbo Morkūno Postilė versta iš lenkų kalbos. Būtent dėl lenkų kalbos poveikio žodžiams neretai būdavo suteikiamos jiems nebūdingos reikšmės. Straipsnyje siekiama nustatyti, kokiomis būdingomis / nebūdingomis reikšmėmis Morkūno Postilėje vartoti vardažodžiai, veiksmažodžiai ir jų vediniai, prieveiksmiai, taip pat priešdėliai, kaip jų reikšmes veikė pažodinis vertimas iš lenkų kalbos. Nesudėtinga nustatyti žodžio reikšmės būdingumą / nebūdingumą, jei žodis atitinkama reikšme tekste pavartotas keletą kartų. Kur kas sunkiau, jei žodis Morkūno Postilėje pavartotas vos vieną ar du kartus. Tada atitinkamo žodžio reikšmė tikrinta Lietuvių kalbos žodyne ir reikšmės būdingumas / nebūdingumas nustatytas remiantis žodyno medžiaga. Morkūno Postilėje nebūdinga reikšme įprastai vartojami veiksmažodžiai, rečiau – būdvardžiai ir prieveiksmiai. Kai kuriais atvejais lenkų kalbos žodžių junginiai į lietuvių kalbą buvo verčiami pažodžiui, o žodžiai – beveik paraidžiui, taip sukuriant vadinamąją kalkę (pvz., pilnas – pelny). Vienareikšmiškai teigti, kad daugumos žodžių reikšmės buvo kalkiavimo principu perimamos iš lenkų kalbos, negalima. Rasta nemažai atvejų, kai su veiksmažodžiais vartojami priešdėliai žymi tai, kas jiems nebūdinga: priešdėlis at- žymi veiksmo kryptį tolyn, priešdėlis pri- – trumpai trunkantį veiksmą, pakenkimui, sugadinimui pažymėti vartojamas priešdėlis už­. Didžiausią įtaką pažodinis sekimas originalu padarė priešdėlių nu- ir pa­ vartosenai. Minėtina, kad nebūdinga reikšme žodžiai Morkūno Postilėje dažniausiai vartojami dėl svetimos kalbos poveikio.